Rugsėjo 26 d. prasidėsiantis dešimtasis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos" tarsi grįžta prie savo pavadinimo šaknų, susijusių su klajonėmis ir naujų žemynų paieškomis: šiemet žiūrovams bus pristatyta klasika, išversta į temperamentingą gruzinų scenos kalbą, italų scenos meistrės interpretuota klasika apie gruzinų kilmės Medėją; klasika apie keliautojus, ieškančius sielos ramybės - norvegą Perą Giuntą ir anglų poeto Coleridge´o poemos jūreivį.
„Makbetas" kaip meilės istorija
Režisieriaus Davido Doiašvilio „Makbetas" pagal Williamą Shakespeare´ą (premjera įvyko 2011 m.) pažvelgė, kritikai tvirtina, kaip į meilės istoriją. Tai ne tik daugiasluoksnis spektaklis, bet ir dinamiškai kintantis reginys. „Režisierius ir jaunų aktorių trupė profesionaliai valdo dramos medžiagą ir patį vyksmą scenoje, - teigia „Sirenų" meno vadovė Audra Žukaitytė. - Jie išsitenka su, rodos, paprastais ir minimaliais teatro elementais - šviesa, tamsa ir vos keliais suolais. To jiems pakanka sukurti tikrą fantasmagoriją."
Doiašvilio interpretacijoje Makbetas tampa savo laiko, sistemos, aplinkybių ir jausmų įkaitu - tai dėl savo tikslo kovojantis asmuo, priverstas brautis pro šiurpią kasdienybės mistiką ir tapti sukrečiančių įvykių liudininku bei kaltininku. Gruzinų režisierius Makbetui suteikia absoliučią teisę elgtis nežmoniškai. Galiausiai žmogžudystė pasiveja žmogžudį, nes net meilės lydimas asmuo visuomet yra asmeniškai atsakingas už savo paties kaltes.
Chrestomatinė Makbeto tragedija gruzinų režisieriaus pateikiama ir kaip romantinė istorija: čia, šalia tamsos ir kraujo bei baisiausių žmogaus pojūčių, tokių kaip pavydas ar kerštas, egzistuoja ir deginanti bei aistringa meilė. Makbetas ir jo ledi spektaklyje virsta savotiškais Boni ir Klaidu - jie vienas kitam yra ir atrama, ir paspirtis siekti tikslo, pateisinančio net ir nežmoniškas priemones. Tačiau, eliminuodamas bet kokią lyriką, Doiašvilis susieja mylimuosius ne meilės saitais, o mirtimi.
Spektaklis jau sėkmingai dalyvavo ne viename tarptautiniame festivalyje, o Rijekoje, Kroatijoje, pelnė du trečdalius visų apdovanojimų - už geriausius spektaklį, režisūrą, aktoriaus ir aktorės darbus, scenografiją, kostiumų dizainą, muziką ir publikos simpatijų prizą. Kaip teigia Rijekos universiteto Filosofijos fakultete profesoriaujantis dramaturgas Darko Gašparovićius, Doiašvilio „Makbetas" yra „aukštos klasės estetikos teatrinio įvykio pavyzdys, visuose segmentuose atliekamas tobulai".
Spektaklis bus rodomas spalio 3 d. 18.30 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje. Spektaklio anonsą žiūrėkite čia.
Palermo gatvių „Medėja"
„Sirenos" pirmą kartą pristatys šiuolaikinio avangardinio italų teatro, kino ir operos režisierę Emmą Dante, laikomą viena didžiausių Europos scenos vizionierių. Šeštadienį pasibaigusiame Venecijos kino festivalyje jos debiutinio filmo „Gatvė Palerme" (Via Castellana Bandiera) aktorė Elena Cotta buvo pripažinta geriausia. Spalio 4 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje bus parodytas aistringas Emmos Dante spektaklis-koncertas „Medėjos link" pagal Euripido tragediją (Verso Medea, premjera - 2013 m.).
Šiandien Emma Dante tiek gimtinėje, tiek Europoje vadinama novatoriška menininke, drąsiai laužančia senas teatro formas ir ieškančia naujų raiškos būdų. Jos kūrybiniame žemėlapyje - prestižiniais apdovanojimais įvertinti darbai Paryžiuje, Romoje ir Milano operos teatre „La Scala". Šiuo metu gimtajame Palerme gyvenanti ir kurianti menininkė yra subūrusi trupę „Sud Costa Occidentale", vadovauja pačios įkurtam nepriklausomam teatrui.
„Režisierės trupė - įdomus kultūrinis reiškinys. Dante sąmoningai atsiribojo nuo bet kokių valdžios struktūrų - menininkė turi absoliučią laisvę nevaržomai dirbti, eksperimentuoti ir savo kūryba sakyti tik tai, ką nori. Seniai troškome lietuvių publiką supažindinti su šia kūrėja ir pagaliau mums pavyko", - pasakoja Audra Žukaitytė, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos" meno vadovė.
Tragišką Euripido istoriją apie vyro Jasono išduotą Medėją, iš keršto nužudžiusią savo vaikus, Emma Dante perkelia į karščiu alsuojančią Siciliją. Įkvėpimo ji sėmėsi iš triukšmingų Palermo gatvių, kiemų ir čia gyvenančių ūmaus būdo vietinių šeimų, į daugelį dalykų reaguojančių perdėtai demonstratyviai.
Spektaklio metu žiūrovai junta sicilietišką dvasią: ekspresyvų vyksmą lydi gyva muzika, atliekama sicilietišku dialektu dainuojančių brolių Enzo ir Lorenzo Mancusų, su kuriais Dante dirba nuo teatro įkūrimo. Reginys pulsuoja aktorių temperamentu, gestų ir judesių plastika. Meilė čia maišosi su neapykanta, aistra su keršto troškimu, balansuojančiu ties šizofrenijos riba.
„Medėją" ji jau buvo pastačiusi 2003 metais, bet naujoji versija, spektaklis-koncertas pačiu pavadinimu „Medėjos link" rodo Emmos Dante siekį priartėti prie tragedijos veikėjos kaip tiriamo objekto, analizuoti sudėtingą personažą kaip nepažintą ir paslaptingą teritoriją.
Spektaklio anonsą italų k. žiūrėkite čia.
Poema burleskos ritmu
Kitas spektaklis koncertas - jau iš ‚Sirenų" puikiai pažįstamos juodojo kabareto trupės „The Tiger Lillies" „Eilės apie seną jūreivį" (spalio 5 d.) pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge´o poemą. Mozikantai taip pat spalio 6 d. surengs koncertą.
„The Tiger Lillies" savaip pratęs šių metų festivalio temą - klasika naujai. Į sceną jie perkels XVIII a. pab. sukurtą anglų poeto S. T. Coleridge´o poemą „Eilės apie seną jūreivį" (The Rime of the Ancient Mariner, premjera 2012 m.). Legenda apie vyrą, kuriam lemta klaidžioti jūrose todėl, kad nužudė albatrosą, muzikantų rankose taps nusidėjėlio ir keistų gamtos reiškinių susitikimo drama.
„Šiems menininkams paklūsta skirtingų amžių kūriniai. Stilizuodami istoriją, nevaldomai šėliodami, savotiškai žaisdami teatro scenoje, jie išlieka meistriški ir itin preciziški", - sako Audra Žukaitytė.
Spektaklį „Eilės apie seną jūreivį" sudaro 25 muzikiniai kūriniai ir interliudijos, kurie skleisis animatoriaus ir fotografo Marko Holthuseno sukurtos virtualios animacinės scenografijos fone. Anot kritikų, grupės nariai panardinami tarp lūžtančių bangų, užkeliami ant liepsnojančių krosnių, patenka į laivą ar į gyvatės nasrus, tačiau visa tai negožia jų energijos ir talento.
Kitą dieną po spektaklio vyksiantis grupės koncertas taps ir baigiamuoju dešimtųjų „Sirenų" akordu. Grupė kvies į autonomišką muzikinį „tigrinių lelijų" pasaulį, sklidiną egzistencinio liūdesio ir netikėtų grožio akimirkų.
„Niekada nežinai, ko laukti iš „The Tiger Lillies". Kiekvienas jų koncertas - teatro ir muzikos ribas laužantis ir plečiantis reginys. Nepatogūs dainų tekstai visada verčia įdėmiai klausytis ir nelikti abejingam. Nė nesvarstėme, su kuo kitu norėtume atšvęsti dešimtąjį festivalį", - teigia Audra Žukaitytė.
Šios grupės pasirodymai sunkiai telpa į žanro rėmus. Čia maišosi kabaretas, brechtiškas teatras, opera, burleska, klasikiniais instrumentais atliekama muzika, bliuzas, rokas ir punk garsai, o viską palydi ironija, juodasis humoras ir nepadorūs tekstai. Jų dainos - tai atskiros istorijos, kurias parašyti vokalistą Martyną Jacques´ą įkvėpė Londono Soho rajono gatvėse ir landynėse praleisti metai bei ten sutikti žmonės su netikėčiausiomis gyvenimo istorijomis ir keisčiausiais kasdieniškais nutikimais.
Spektaklio anonsą žiūrėkite čia.
„Sirenų", Menų faktūros inf.
