Našlaitystės spalvos po truputį dengia ir Mažojo veidą. Buvusį įkvėptą veidą. Režisieriai keičiasi, repertuaras įvairuoja, bet neaišku, ar kas vairuoja šitą laivą, ar numato jo kryptį - farvaterį?
Penkiolikos minučių žydų princesės monologe atlikėja visiškai susiliejo su personažu ir tiesiog prikalė žiūrovus prie kėdžių iki pat finalinių aplodismentų.
„Gete“ vaidinu žydaitę, balansuojančią ant gyvenimo ir mirties slenksčio. Tokios patirties neturiu, bet tai nereiškia, kad negaliu jos susikurti vaizduotėje. Teatre viskas įmanoma.
Dalyviai puikiai mokėjo anglų kalbą ir nebuvo problemų sklandžiai bendrauti kasdienybėje, tačiau, kai generuoji idėjas ir nori kuo tiksliau jas išreikšti, kalba tampa barjeru.
Svarbiausias visų scenos meno procesų dalyvių siekis - susikalbėti, padaryti girdimą kiekvieną požiūrį bei poziciją ir galų gale - padaryti pasaulį bent šiek tiek geresnį.
Teatras man buvo ir yra vieta, kurioje daugybę metų savo personažų lūpomis kalbėjau meilės žodžius, pykau, filosofavau, juokavau, fantazavau, išdykavau...
Kviečiame jaunuosius scenos meno kūrėjus (iki 30 m. amžiaus) siūlyti savo sumanymus - aktualius, socialinę idėją ar požiūrį į teatrą įgyvendinančius scenos meno projektus.
Gatvės teatro festivalyje neapleidžia klausimas: ar tai išskirtinai lauko erdvei sukurtas darbas, ar stipriai jis pasikeistų atsidūręs klasikinėje teatro scenoje?
Atlikėjas, nukreipdamas dėmesį nuo savęs į objektą, kviečia visus ramiai, be didelių iliuzijų stebėti vieną tašką. Dėmesys čia ne skaidomas, bet sutelkiamas.
Gana klasikines dainininkų vokalo partijas papildo išraiškingas aktorės Ievos Savickaitės pantomimos vaidmuo, kuris veikia kaip jungiamasis dramatinio veiksmo elementas.
Ano amžiaus 70-80-ųjų dekonstrukcijas ir vėlesnes postdramas pakeičiantis pasakojimas neneigia pastarųjų, bet kaip tik tai įvertina ir kyla į aukštesnį meno spiralės tašką.
Viską išvysti sunkiai įveikiama, todėl renkiesi „ištraukas“, akcentus... Bet vis tiek tai prabanga, leidžianti pajusti Europos scenos tendencijas ir bendrą klimatą.
Norisi pasveikinti teatrą už drąsą kasmet pristatyti retus, mažai žinomus ir teatre dar niekuomet nestatytus kūrinius. Dažnai jie yra ir iš šiuolaikiškesnio repertuaro.
Pamačius festivalio organizatorių NUKU muziejų-teatrą, milžiniškas jo patalpas, puikiai įrengtas sales - didžiulis „NuQ Treff“ festivalio mastas nebestebina.
F. Zeffirelli priklauso daugiau kaip 30 pjesių ir operų pastatymų. 2021 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo numatyta jo režisuoto „Rigoleto“ premjera.
„Meno fortas“ Nekrošiui reiškė ne tik vietą, į kurią jis nuolat sugrįždavo, bet ir išreiškė jo kūrybinę poziciją. Teatro pavadinimu jis apibrėžė vertybines savo kūrybos nuostatas.
