Šiame veidrodyje veikiausiai atsispindi ne tai, ką norėtum matyti. Ne pažinimo ar būties dilemos, ne dvasios gelmės, ne paslaptys, nepažinumas, neįveikiamumas, o gana nesudėtingai įveikiami... atvejai.
Kontekstais ir kontrastais žongliruoja ir Frljićius – būtent atsidūrę vieni šalia kitų, įvairūs ženklai ir gestai čia įgauna naujas formas: linksmi veidai persikreipia, glostymas virsta smūgiu.
Árpádo Schillingo režisuotas Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Įstrigę“ - vienas maloniausių keturių valandų meninių įkalinimų per pastaruosius trisdešimt metų.
Spektaklyje vaizduojamo smurto autoriai nėra išskirtiniai blogiečiai. <...> Čia parodyta, kad daugumos mūsų, europiečių, kasdienybė ir įpročiai yra pastatyti ant smurto ir išnaudojimo pagrindo.
Nors tokiame teatre aktorių kūnai naudojami tik kaip formos ir gestai, taigi, sakytum, deaktyvuojami, žiūrovų kūnai atvirkščiai – aktyvuojami visa jėga, atmetant teatro patyrimą per mintį.
Gastrolės Lenkijoje, spektaklis Vilniuje ir žvalgytuvės Rusijoje, Vengrijoje bei Slovėnijoje renkant programą 2022 m. tarptautiniam teatro festivaliui „TheATRIUM“.
Diana Dobreva, viena garsiausių Bulgarijos režisierių, surengė aktorių atranką savo būsimam spektakliui „Medėja Svetimšalė“. Premjera numatoma 2022 m. gegužės mėnesį Lietuvos rusų dramos teatre.
Vertinimo komisijos narys Bobas Dantonelis: „Tai itin emocionalus, pagaunantis ir ypatingai paveikiantis netgi lietuviško spektaklio teksto nesuprantantį žiūrovą.“
Savaitgalį sostinėje vyksiančioje šiuolaikinio meno mugėje LNOBT kvies į konferenciją, kvėpavimo pamoką, diskusiją, instaliaciją ir pažvelgti pro rakto skylutę.
Šiandien nepatogios temos ar neįprasti būdai apie jas kalbėti, panašu, tampa esmine festivalio linija. Tai – geras ženklas žiūrovams, kuriems nepakanka meno dėl meno.
„Kūrinio interpretacija 2017 m. Lietuvoje ir 2019 m Venecijoje skyrėsi kardinaliai. Subtiliai užmaskuoti sluoksniai Venecijoje buvo daug tiksliau iššifruoti negu Vilniuje“, - teigia kompozitorė Lina Lapelytė.
Vieną akimirką tu dar čia pat – „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje, o jau kitą – kažkur beorėje kosminėje erdvėje, priblokštas savo totalios nuogybės it kosmoso dulkė.
Iš kūrėjų komandos „Samlingen“ pranešimo: „Postšokis yra penkiagalvė gniūžtė erelio akimis ir šikšnosparnio ausimis. <...> Ta būtybė [postšokis] praktikuoja seserystę, siekdama mėgautis ir dalytis sėkme.“
Apie Lietuvos ir kartu pasaulio operos - klasikinės ir šiuolaikinės - kūrėjas: operos solistes ir operų autores. Kodėl jas vertėtų įvardyti prima, o ne primadonomis?
Vis daugiau šokėjų ieško savo pačių santykio su atliekamu menu bei jo prasme - tai liudija rimtą žingsnį į gilesnį, išraiškingesnį, įvairesnį ir todėl paveikesnį šokį.
„Grožio“ mėgėjams toks Čechovas tikriausiai nepatiks. Per peržiūrą, kurią ir stebėjau, nemažai žmonių išėjo, bet taip ir turi būti. Natūralioji atranka.
Kad kūnas mena viską, dabar kartoja kas antras, tačiau kaip elgtis su ta jo atmintimi, žinome nedaug. Pokalbis apie tai su šokio-judesio ir kūno terapeute, lektore Rasa Biriete.
Oskaro Koršunovo spektaklis „Dėdė Vania“ Žironoje atidarė spalio 8 d. prasidėjusį festivalį „Temporada Alta“. Tai pirmas režisieriaus spektaklis, sukurtas Katalonijoje.
Šokio kritikė, dramaturgė bei Lietuvos ir tarptautinių projektų prodiuserė I. Gerbutavičiūtė išrinkta 2022-2025 m. vadovauti šokio centrui „tanzhaus nrw“ Diuseldorfe.
P. Mamonovas buvo vienas žinomiausių vėlyvojo sovietmečio ir posovietinio laikotarpio populiariosios kultūros veikėjų. Su grupe „Zvuki Mu“ lankėsi ir Lietuvoje.
„Visas performansas yra ne apie mane, o būtent apie tą praeivį, kuris praeina, apie žmones, kurie pravažiuoja. Žmonių reakcijos, emocijos maitina visą „Theo“ personažą.“
Pokalbis apie menininko ir mentoriaus ryšį bei mentorystės klaidas, apie poreikį suvokti savo funkciją ir būtinybę ne daryti už kitą, o leisti jam nueiti savo kelią.
Pokalbis su Auksinio scenos kryžiaus laimėtoja Airida Gintautaite apie aktorystę, studijas, darbą su studentais ir teatro meno pritaikymą kitose profesijose.
„Rašymas visada praplečia matymo ir mąstymo ribas, atveria vaizduotės horizontus. Man be galo patinka nustebti, o kūryba visada pilna nuostabos“, - teigia dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
Pokalbis su mūsų amžiaus operos meno legenda, kurios įkūnyti vaidmenys įrašyti briliantinio skambesio natomis Lietuvos ir viso pasaulio operos metraštyje.
Kultūrinės veiklos, jų originalumas, profesionalumas dažnai priklauso nuo asmenybių bei vietinės kultūros strategijos. Investicija į darbuotojų kompetencijas ypač svarbi kultūriniu ir ekonominiu aspektais.
Tyrimas atskleidė, kiek žiūrovai sutiktų maksimaliai sumokėti už bilietą į LNDT spektaklį. Publikos pasirinkimus lemia kūrybinė komanda, spektaklio tematika bei kitų žiūrovų atsiliepimai.
