Literatūrologė Lina Buividavičiūtė ir aktorė Goda Simonaitytė rudenį pristatys savo kūrinius žiūrovams šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymuose.
„Gerai neišmanau šiuolaikinio teatro procesų, bet ar tik negrįžtama prie psichologinio teatro, prie kažko tikro ir paprasto, paliečiančio dūšią?“, - svarsto E.Koriznaitė.
Pokalbis su primadona apie jos darbą viename garsiausių pasaulio operos teatrų - Niujorko „Metropolitan“, jo užkulisius, santykius su kolegomis ir ten tvyrančią atmosferą.
Kuo mažiau žinau apie aktorių gyvenimą, tuo man įdomiau dirbti su jais per repeticijas: žmogus yra enigma, paslaptis, ir jo nepažinodama asmeniškai jaučiu didelį smalsumą sužinoti apie jį per kūrybą ir personažus.
Režisieriaus profesija – tai kamikadzės, mirtininko misija. Jei režisierius imasi vesti į nežinią grupę žmonių, jis privalo turėti nepaprastai stiprų atsakomybės jausmą.
Spektaklio-koncerto dainų albumas „Graži ir ta galinga“ apmąsto ne tik moters padėtį skirtingų laikų visuomenėse, bet ir platesnį istorinį bei sociopolitinį kontekstą
Religija spektaklyje nekvestionuojama, tačiau kritikuojami tikintieji, garbinantys Dievą maldose ir ritualuose, bet nejaučiantys poreikio tai daryti santykiuose su artimaisiais.
Gebame būti tik taip, kaip esame išmokyti. O būti mus moko tie, kurie garsiausiai kalba ir geriausiai šoka, o ne tie, kurie augina kalnus ir už virvelių laiko galaktikos balionus.
Pokalbis su teatro kritiku Vaidu Jauniškiu apie klasikinės ir šiuolaikinės bei naujosios operos specifiką ir recenzento santykį su skirtingomis šio žanro atmainomis.
Lėtai apėjusi parodą pagalvojau, kad visa, kas joje sukaupta, o ir kita tiek, kiek čia nepateko, leidžia pasvajoti apie Eimunto Nekrošiaus palikimo muziejų Vilniuje.
Kažkas G. Girdvainį yra pavadinęs lyriniu komiku – ir tai atrodo nepaprastai tikslu tiek dėl paradoksalaus žodžių junginio, tiek dėl jame užkoduoto unikalumo.
„Kai dabar galvoju apie Gediminą Girdvainį, mąstau, kad mūsų vežimas iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ištuštėjo, visi išlipo", - sako Rimas Tuminas.
Choreografė Anne Teresa de Keersmaeker nusprendė patyrinėti Kūrinio neliečiamumo situaciją ir „patikrinti, ar tikrai kai kurių kūrinių tiesiog negalima liesti“.
Europos šalys imasi iniciatyvų, kaip pandemijos nulemto karantino laikotarpiu telkti scenos menų bendruomenes ir mažinti šio lauko atstovų patiriamus materialinius nuostolius.
„(La)Horde“ atlieka nuostabų darbą, sugebėdami pasirinktus žmones paversti vieno spektaklio profesionalais ir drauge atvirai bei prasmingai ištransliuoti jų neprofesionalumą.
„Pavyzdys, kaip reikia statyti Čechovą mūsų laikais“, - taip rusų kritikai pasitiko režisieriaus O. Koršunovo „Žuvėdros“ premjerą, pristatytą Maskvos dailės teatre.
Kvietimas statyti spektaklį A. Čechovo jubiliejaus metais istoriškai vienoje svarbiausių Maskvos scenų rodo didelę rusų teatro bendruomenės pagarbą O. Koršunovo talentui.
