Išeini mandagiai vėsus, nenusiteikęs ne tik protestui, bet ir elementariai refleksijai to, kas čia ką tik nutiko. Mus ką tik pavadino žydšaudžiais? So what?
Režisierė Y.Ross nuo rudens pakviesta į Ciuricho miesto teatrą, jai patikėtos vyriausiosios režisierės pareigos, o šią savaitę vyks „Vyšnių sodo“ premjera.
Režisierius liko ištikimas savo teatro estetikai, neperkrautai scenai, veiksmo ar žodžio jėgą sustiprinančiai muzikai, kaip ir ilgamečiams bendražygiams.
Rašyti ne tik įdomu, bet kartais tiesiog reikia – tam, kad kritikos reiškinys įsitvirtintų kaip profesija, be kurios scenos menų procesai būtų neįsivaizduojami.
Jaudinausi, kad visai ne dėl spektaklio šita salė prisipildė žiūrovų. Ir ne Tumino pavardė juos čia atviliojo, ir ne teatras. Nuojauta sakė, kad bilietus jie pirko „į Chazanovą“.
Nekrošiaus daiktai yra pati tikrovė, o ne jos dalis, kurią iš įpročio vadiname daiktais. Jie yra kūnai, kurie mokėjo kvėpuoti, nes Nekrošius to juos visą gyvenimą mokė.
Priešpremjerinis triukšmas negalėjo neveikti kūrimo proceso, ir tai dar vienas minusas teatro vadovams: visų pusių kelta krizė nebuvo tinkamai suvaldyta.
