Kažkuris momentas gal pasirodys artimas ir brangus, kažkuris svetimas ir erzinantis, bet einam toliau, nėra kada sustoti, kelios premjeros vėl vienu metu.
Teatrologams, ilgą laiką ieškojusiems naujo režisieriaus, galinčio užimti nueisiančiųjų vietą, nutiko keistas dalykas: buvo neatkreiptas dėmesys į tai, kaip stipriai pasikeitė šalis, pasaulis ir teatrinis gyvenimas.
Nejučia pradedi manyti, kad Vakarų pasaulyje ne šiaip nusivilta geresnio gyvenimo lūkesčiais, tačiau kad žlunga nuo XVIII a. pabaigos vienu pamatinių buvęs žmonijos amžinojo progreso mitas.
Liepos 3 dieną prasidėjęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šiemet kviečia susipažinti su šiuolaikiniu cirku net trijuose Lietuvos miestuose.
Praleisti Valdovų rūmuose vyksiančią istorinės poemos premjerą būtų nedovanotina klaida. Juo labiau, kad išskirtinis reginys žiūrovams dovanojamas nemokamai.
Man kur kas įdomiau gydyti ne savo širdį, o atrasti būdą prieiti prie žiūrovo širdies. Sukonstruoti tekstą, kuris aktorių rankomis nuleistų lašą užkrėsto žiūrovo kraujo.
Garbus aktorius šventė jubiliejų. Dabar, nepriklausomoje Lietuvoje, o jo kostiumui koks trisdešimt metų. Sakysit paveldas, aš sakau – skurdas. Tai taip ir gyvenam. Iš meilės.
Kiekvienas vaidmuo - kaip kostiumas, kurį siuvi repeticijų, o po to persiuvi spektaklių metu, kad jis būtų kuo „arčiau kūno“. Kiek įmanoma arčiau, bet kad galėtum jį nusivilkti.
Verta tikėti, kad laikui bėgant spektaklis kūrybiškai sutvirtės, susitelkus į pagrindinę mintį jo tikslas sukonkretės, o personažai taps savi patiems aktoriams.
Ar užsienyje pabuvę ryškiausi Latvijos solistai ten įgyja vokalistams vis dar nebūdingą sceninės laisvės pojūtį, ar jie paklausūs užsienio scenose būtent dėl to, kad ją turi?
Teatro edukacijos sistema veikia kaip didžiulis mechanizmas, reikalaujantis greitų rezultatų. Vis dėlto ta sistema duoda puikius rezultatus ir kai ką būtų verta pritaikyti Lietuvoje.
-2.jpg){kind=logo}
