Spektaklis „Hotel universalis“ - apie tėvų ir vaikų santykius, jaunų žmonių tapatybės paieškas jų tėvų sukurtame pasaulyje ir norą tą pasaulį sugriauti.
Ir neabejoju, kad premjera turės savo publiką, kuri labiau už modernią režisūrinę kalbą vertina nuoseklų ir suprantamą pasakojimą bei atjautą žadinančius personažus.
Kai rankose laikomas kūdikis sutelkia žvilgsnį į veiksmą scenoje ir kuriam laikui nuščiūva viską stebėdamas, kyla mintis, kad žiūrovais gimstame, o ne tampame.
Dažnai inertiškai vaikus pratiname sekti žodžiais pasakojamą istoriją, atpažinti situacijas, įvardyti spalvas, emocijas, todėl atpratiname interpretuoti ir fantazuoti.
Užuot prisiėmę atsakomybę už žiūrovus, kūrėjai tenkino jų kvailiausius troškimus. Pagedimas iškart nebuvo matomas, bet pamažu pradėjo skleistis peizažas po pralaimėto mūšio.
