Recenzijos

Sonia - Emelie Wallberg. Micke Sandströmo nuotrauka Neturėjai pasiduoti, Sonia
2014 10 30
Alma Braškytė

Neliko ir finalinio Sonios monologo, jos utopinio (ir sykiu visiškai realistinio) tolesnio gyvenimo scenarijaus sau ir dėdei Vaniai: kantriai dirbti, o atėjus valandai, tyliai numirti. Neliko ne tik retorikos – nebeliko tokio požiūrio.

Tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė
2014 10 28
Kristina Steiblytė

Po tokio spektaklio aiškiausia tai, kad nesvarbu, kuris berniukas užsidės karūną vaizduojančią kepuraitę - vis tiek matysime, kaip patenkintas valdovas smaukosi grožėdamasis savo atvaizdu.

Kultūrinis ekshibicionizmas
2014 10 23
Milda Brukštutė

Griauti, keisti, šiuolaikinti ar bent ironizuoti klasiką, be abejo, smagu ir įdomu. Tačiau neturint rimtesnių užmojų verta pagalvoti kad ir apie satyrinės komedijos žanrą.

Krystyna Janda - apie paprastą prezidentienę
2014 10 22
Rūta Oginskaitė

Kažin ar kas tikėjosi tokio derinio: kad scenos ir ekrano žvaigždės vaidinama pirmosios damos istorija bus tiek paprasta ir jaudinanti, jog per spektaklį kiekvienas galės atpažinti save, verkti ir juoktis.

Aušros kulinarija
2014 10 17
Kristina Steiblytė

Žiūrovų artumas leido tikėtis ne-vaidybos. Ne-vaidindami aktoriai scenoje būtų sukūrę daugiau nuoširdumo, tikrumo, romanas būtų perteiktas ne tik jautriai, bet ir asmeniškai.

Užsienyje

Plakatas ant Latvijos nacionalinio teatro fasado. Julijaus Lozoraičio nuotrauka Rygoje lietuvio surengta šmaikšti „Euro Vizija“ įaudrino publiką
2014 10 29
Goda Dapšytė

Iki šiol politinių pareiškimų scenoje vengęs režisierius Vidas Bareikis Latvijoje sukūrė politikos prisodrintą, smagų, kartkartėmis įžūlų, vietomis tiesmuką, bet žavų spektaklį.

Rygoje įvyko Baltijos šalių teatrų festivalis
2014 10 29

Festivalio teorinė dalis vyko Latvijos kultūros akademijos teatro namuose „Zirgu pasts". Konferenciją moderavo žurnalistas Atis Rozentāls ir teatro kritikė Zane Radzobe. Savo šalių profesionaliųjų teatrų aktualijas apžvelgė pranešėjai Luule Epner (Estija), Silvija Čižaitė-Rudokienė (Lietuva) ir Zane Radzobe (Latvija)

„Baltijos teatrų festivalis": estų liūdesys, latvių rusai
2014 10 26
Ramunė Balevičiūtė

Kas ir kodėl nusprendė, kad būtent vieni, o ne kiti spektakliai verti būti parodyti festivalyje? „Geležinis“ tik vienas argumentas – tai turi būti kūriniai pagal nacionalinę dramaturgiją. Laimė, ši sąvoka suprantama plačiai.

Okupuotas teatras tapo kultūros atgimimo simboliu
2014 10 20

Prieš trejus metus būrys menininkų taikiai užėmė seniausią Romos miesto teatrą „Teatro Valle“. Jie taip protestavo dėl jo privatizavimo, finansavimo mažinimo, atgyvenusios valdymo sistemos.

OKT spektakliams - Sankt Peterburgo kritikų ir publikos prizai
2014 10 15

Festivalyje savo spektaklius pristatė ir tokie teatro režisieriai, kaip Romeo Castellucci, Lukas Percevalis, Pippo Delbono, Bramas Jansenas bei Kornelis Mundruczo.

Naujienos

Knygos viršelis. Dailininkas Agnius Tarabilda Kas nori keliauti su Oskaru Koršunovu?
2014 10 29

„Nežiūriu į teatrą profesionalo žvilgsniu, juk teatrinių mokslų nesu baigusi, į teatrologinius apibendrinimus negaliu pretenduoti. Knygą rašiau su meile, manau, ji atpirks visa“, - sakė autorė.

Cezario Graužinio žaidimas tarp žirklių (2)
2014 10 28
Rūta Oginskaitė

„Prieš keletą metų svarsčiau pasiūlymą statyti J.W.Goethe „Faustą" Graikijoje. Po ilgo gilinimosi nusprendžiau to nedaryti, bet į Fausto temą įlindau ir Ch.Marlowe kūrinys man pasirodė daug įdomesnis.“

Prekės ir nuolaidos mūsų supermarkete
2014 10 28

Prekybos centro labirintuose klaidžioja penki personažai, iš tiesų pasiklydę savo gyvenimo džiunglėse, praradę tikruosius ryšius su artimaisiais ar vertybinius atramos taškus.

Dainuojančioms kasininkėms - Baltijos teatrų festivalio prizas
2014 10 26

„Geros dienos!“ atsidūrė garbingame festivalio laureatų sąraše. Lietuvių spektaklis festivalio žiūri buvo įvertintas dvejais prizais – už dramaturgiją ir socialinės tikrovės pajautimą

Atsiveria „Atvira erdvė“
2014 10 24

Šį rudenį Menų spaustuvės scenoje – choreografiniai debiutai, pirmasis Lietuvoje video spektaklis vaikams ir kino režisieriaus teatro projektas.

Komentarai

Patrice´as Pavis susitikime „Menų spaustuvėje“ su lietuvių teatralais. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Apie sceną, postdramą ir metaforas. Pokalbis su Patrice´u Pavis
2014 10 16
Sigita Ivaškaitė

Suprantu vietos aplinkybes ir intencijas, tačiau argi teatras ne visuomet yra metaforinis? Ką berodytum scenoje, tu niekuomet to nesakai ir nerodai tiesiogiai.

Medžioklė kultūros plotuose
2014 10 15
Remigijus Vilkaitis

Įžymiųjų, garsiųjų „sėkmės“ paslaptis neretai būna patologinis savanaudiškumas, absoliutus kurtumas kitokiai nuomonei, genetinis defektas, neleidžiantis bendrauti su kitais kaip su lygiaverčiais partneriais.

Madingas kūrėjas. Studija
2014 10 13
Vaidas Jauniškis

Kritika tapo ne tik nereikalinga, bet ir nenaudinga. Nes ją keičia garsių kultūros žmonių pasisakymai apie būsimus ir buvusius kūrinius ir kokie jie buvo ar bus geri. Kitokių nekuriama.

„Sirenos 2014“: Poslinkiai
2014 10 06
Ugnė Kačkauskaitė

Netradicinių erdvių atradimai ateityje galėtų tapti „Sirenų“ vizitine kortele, o režisieriams sceninė adaptacija naujose erdvėse galėtų būti dėkingas kūrybinis postūmis. Netradicinė erdvė – tai įsipareigojimas būti „kitokiu“.

Lietuviškosios „ Sirenos“. Pragiedruliai
2014 10 05
Ugnė Kačkauskaitė

Teatras vyksta kuriasi ne tik teatro pastate ar lauke, bet ir kitose reikšmingose ar ilgesnės istorinės atminties erdvėse. Vieni kūrėjai šias erdves puikiai išnaudoja, kitiems jie pakiša koją.

Salonas

Markas Ravenhillas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Kaip Markas Ravenhillas pabėgo nuo priešų
2014 10 09
Rūta Oginskaitė

„Tiesiog reikia būti tuo, kas esi, daryti tai, kas tau reikalinga ir įdomu, negaišti laiko ieškant priešų tarp tėvų, valdžios, visuomenės, kritikų. Man niekas nebetrukdo ir nebeeikvoja mano laiko“.

Olga Lapina: „Auginti menininką turi būti nepatogu“
2014 08 17

Tai teatras turėtų belstis į mokyklos duris ir klausti – kas naujo? Dabar, deja, yra atvirkščiai. Mokykloje dažniausiai šnekama, kaip tu pritapsi, prisitaikysi prie esamos teatrinės situacijos.

Teresė Maliukevičiūtė: „... ir prasidėjo gyvenimo teatras“
2014 08 13

Vi­siš­kai ne­tu­riu pa­vy­do jaus­mo, nors teat­re pa­vy­do yra. Aš vis lauk­da­vau: dar gau­siu, dar gau­siu, pa­ti re­ži­sie­riams ne­si­siū­ly­da­vau. Ko jau ko, gud­ru­mo ne­tu­riu, o rei­kia bū­ti gud­riai.

Matthew Smithas: kaip teisingai kristi
2014 08 06
Monika Jašinskaitė

Mane ypač domina kontroliuojamo kritimo erdvėje dinamika: kaip valdydamas savo kritimą gali keliauti iš vienos vietos į kitą. Vaikščiojimas – tai tam tikra kritimo rūšis.

Su Viktoru Valašinu - apie ilgesį
2014 07 28
Dovilė Zelčiūtė

Aktorius savo vaidmenį turi pradėti nuo tuštumos. Švarus baltas lapas... Bent jau mane visuomet veda intuicija. Visus vaidmenis taip sukūriau. Taip mane ir kritikai, ir teatralai „pravardžiavo" - intui­cijos aktoriumi

Pragaras tėra nusiteikimas. Christopher Marlowe (1564 – 1593), anglų dramaturgas, poetas