Komentarai

Žiūrovai įtraukiami veikti. Balsavoimas „Šiuolaikiniame tolerancijos centre“. „Bad Rabbits“ nuotrauka Žaidimas su publika. Va banque?
2014 11 23
Goda Dapšytė

Šių spektaklių publika buvo gundoma, prievartaujama, dresuojama, įtraukiama į veiksmą. Jai teko vaidinti, spręsti, lipti, šaudyti ir dar daug ką. Nieko labai naujo, bet vis dėlto ne taip jau ir įprasta.

Skandalai ant įkaitusio stogo
2014 11 21
Vaidas Jauniškis

Ar mes iš tiesų esame skandalų krečiami tiek, kiek tai skelbia teatrų anonsų leksika, ar kaip tik pastaroji ir kyla iš noro supurtyti, menką menininko krustelėjimą eilinįkart pavadinti „kaip visada šokiruojančiu“?

Politinis (?) teatras: kas, kodėl ir „ar“
2014 11 12
Vlada Kalpokaitė

Režisieriaus pastatymuose deklaruojama konfrontacija su visuomene pasirodo priimtina tiek valdančiajai daugumai, tiek „liaudžiai“, nes palaiko nekvestionuojamas amžinąsias vertybes.

Ugnies medžioklė su varovu Gyčiu Padegimu
2014 11 09
Rima Pociūtė

Kai pokalbį su Tenisonu parengusi Maja Svarinska išgirdo jo teiginį, kad Kaune jo pantomimos grupė iš esmės ėjo tuo pačiu ieškojimų keliu kaip Jerzy Grotowskis, ji paklausė: o gal klydote? Žinoma, kad ne. Tiesiog Tenisonui žemės centras yra vieta, kur jis yra ir kuria. Netgi jei tai „periferija".

Aktorių kasdienybė - debesuota su pragiedruliais
2014 11 05
Rūta Oginskaitė

R.Rimeikis: „... visada turiu omenyje J.Meškausko pavyzdį. ... Joks režisierius jo nepastebėjo, nebent epizodams. Atėjo I.Bučienė ir ėmė skirti J.Meškauskui pagrindinius vaidmenis. Aktorius atsiskleidė! O jau buvo visai nurašytas. “

Naujienos

Jonas Tertelis. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Režisierius Jonas Tertelis: tam miškely dar negrybavau
2014 11 21

Man iškilo daug klausimų dėl teatro ir gal jau reikėjo pamėginti išlipti iš ekrano, kuriame iš tiesų daug saugiau jautiesi. Tik nemaniau, kad taip išlipsiu, kad pats eisiu į sceną.

Violeta Podolskaitė: „Tikslas - ugdyti“
2014 11 19

Psichoterapeutų paaugliai vengia, o teatras gydo sielos žaizdas ir palengvina psichinių traumų sukeltą skausmą... Norisi, kad įvyktų proveržis – politikų ir mecenatų požiūris į teatrą vaikams ir jaunimui turi keistis.

Krzysztofas Pastoras: Teatras - ne bažnyčia
2014 11 18
Skaidrė Baranskaja

Esu sukūręs daug avangardinių baletų, kuriuose žiūrovą skatinu analizuoti, žaisti kultūrinėm asocijacijom, mąstyti, reflektuoti. Dabar kuriu seną, gerą, jaukų ir šiltą „Spragtuką“ visai šeimai.

Klaipėdos dramos teatras atvyksta į sostinę
2014 11 17

Dramaturgo Tomo Murphy nuolat pasikartojanti tema – vilties ir atpirkimo paieškos Dievo apleistame pasaulyje. Dostojevskiškas prievartos, nihilizmo ir nevilties studijas praskaidrina humoras ir tyli meilė žmonėms.

Dievas kalba per girtuosius
2014 11 13

Pats autorius sako, jog tai - religingiausia jo pjesė, nes „Girtuose“ apstu nuorodų į Šventąjį Raštą. Tai komedija, kurioje mirtinai pasigėrę žmonės išdrįsta nusimesti savo kaukes.

Salonas

Gintaras Varnas. Irmanto Gelūno (15 min.) nuotrauka Įdomu, kol pavojinga
2014 11 19
Viktorija Ivanova

Man gaila visuomenės, kuri kažkokį spektaklį tiek pervertina, nesvarbu net kieno jis, kad gieda giesmes prie teatro arba išvis uždraudžia rodyti! Mano supratimu, tai tiesiog keistų visuomenės fobijų išraiška.

Heineris Goebbelsas: drama nutinka ne scenoje
2014 11 15
Vaidas Jauniškis

Kurdamas muziką teatrui, supratau, kad muzika turi tiek galimybių didelėje scenoje, bet režisieriai, su kuriais dirbau, jomis nesinaudojo. Jie buvo užsiciklinę, kad svarbiausia – tekstas.

Kaip Markas Ravenhillas pabėgo nuo priešų
2014 10 09
Rūta Oginskaitė

„Tiesiog reikia būti tuo, kas esi, daryti tai, kas tau reikalinga ir įdomu, negaišti laiko ieškant priešų tarp tėvų, valdžios, visuomenės, kritikų. Man niekas nebetrukdo ir nebeeikvoja mano laiko“.

Olga Lapina: „Auginti menininką turi būti nepatogu“
2014 08 17

Tai teatras turėtų belstis į mokyklos duris ir klausti – kas naujo? Dabar, deja, yra atvirkščiai. Mokykloje dažniausiai šnekama, kaip tu pritapsi, prisitaikysi prie esamos teatrinės situacijos.

Teresė Maliukevičiūtė: „... ir prasidėjo gyvenimo teatras“
2014 08 13

Vi­siš­kai ne­tu­riu pa­vy­do jaus­mo, nors teat­re pa­vy­do yra. Aš vis lauk­da­vau: dar gau­siu, dar gau­siu, pa­ti re­ži­sie­riams ne­si­siū­ly­da­vau. Ko jau ko, gud­ru­mo ne­tu­riu, o rei­kia bū­ti gud­riai.

Užsienyje

CINARS logotipas Kanadoje pristatomas Lietuvos šokis
2014 11 18

Lietuvos šokio informacijos centras vakar prasidėjusioje bienalėje turi savo stendą, kuriame pristato Lietuvos šokį ir naujausius Lietuvos choreografų darbus, pasakoja apie Lietuvos šokio infrastruktūrą.

„Diena ir naktis“ - Izraelyje
2014 11 14

Šį kartą nebesvarbus nei praėjęs laikas, nei mus skiriantis atstumas. Spektaklis gali tapti dovana, bendrystės ir atgailos ženklu tiems, kuriuos skaudinome.

Metų reiškinys keliauja po Europą
2014 11 10

Liublino tarptautinio šokio festivalio tema – bandymas apibrėžti nacionalinių šokio platformų fenomeną. Metų reiškinio kategorijoje nugalėjęs „Menų spaustuvėje“ tai apibrėš kartu su kūrėjais iš Vokietijos, Portugalijos, Italijos, Čekijos...

OKT turas: Tel Avivas - Pekinas
2014 11 04

33 dienos - tiek laiko režisierius Oskaras Koršunovas ir jo aktorių trupė praleis gastrolėse užsienyje, į kurias išvyksta jau antradienį. Vos kiek daugiau nei per mėnesį OKT/Vilniaus miesto teatras aplankys festivalius Izraelyje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje bei Ispanijoje.

Rygoje lietuvio surengta šmaikšti „Euro Vizija“ įaudrino publiką
2014 10 29
Goda Dapšytė

Iki šiol politinių pareiškimų scenoje vengęs režisierius Vidas Bareikis Latvijoje sukūrė politikos prisodrintą, smagų, kartkartėmis įžūlų, vietomis tiesmuką, bet žavų spektaklį.

Recenzijos

Kaligula - Ainis Storpirštis. „No Theatre“ Facebook nuotrauka Yesss! (to „No Theatre“): turbo „Kaligula“
2014 11 16
Šarūnė Trinkūnaitė

„No Theatre“ mėgina perinterpretuoti Camus meilės temą, ją mėgindami inkrustuoti nelaimingos queer meilės užuominomis (ir, reikia pridurti, praplečia nepadoriai skurdžią lietuvių queer teatro teritoriją).

Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“ – tai gerybinė haliucinacija
2014 11 09

Manau, kad šiuolaikinėje operoje ir kine siužetas – barokinės-romantinės epochos palikimas – atlieka patį paskutinį vaidmenį. Simbolinės naracijos, poetinis deklamavimas, vaizduotės misterija priartina mus prie gilesnės (kaip spėjama) viduramžių ar antikos laikų dvasinės patirties

Kaip vanduo nuo žąsies (1)
2014 11 08
Jūratė Visockaitė

„Savižudis", prasidėjęs kaip vodevilis, greit virsta farsu, kuris sudėtingai kristalizuojasi ir tampa tragedija. Ją, pasislėpusią po farso situacijų mažareikšmiškumu ir komizmu, išreikšti labai sunku, ne kiekvienam meistrui įkandama.

Jono Vaitkaus karališka Šekspyro versija
2014 11 07
Rima Pociūtė

Vaitkus aktualizuoja visą tą sceninių priemonių aprėptį, kurią buvo įvaldę lietuviškąją šekspyrianą kūrę režisieriai. Jis varžosi tik su Miltiniu ir pačiu savimi, kaip pagal rusiškąją „Karaliaus Lyro" versiją pastatyti spektaklį, kuris leistų, Miltinio žodžiais tariant, perteikti „už normalių žmogiškų ribų išeinančias patirtis".

Apie velniui (menui) parduotą sielą
2014 11 04
Daiva Šabasevičienė

„Dr. Fausto" premjera gana skausmingai įspėjo, kad toks kelias reikalauja daug didesnių pastangų, nei „klasikiniu" būdu statomi spektakliai su didele aktorių komanda, stabilia vaidybine aikštele ir begale mažų aplinkybių, kurios kartais labai daug nulemia, kad rastųsi menas.

Pragaras tėra nusiteikimas. Christopher Marlowe (1564 – 1593), anglų dramaturgas, poetas