Komentarai
Man labai norisi, kad tai, kas vyko Džudsono bažnyčioje šeštajame dešimtmetyje, būtų išartikuliuota dabarties šokio bendruomenėje.
Balandžio valkata: belaukiant (gegužės)
„Geriausios aktorės vis tiek yra moterys, nes negalima kvestionuoti jų talento vaidinti žmogų“, – mąstys inteligentiškas valkata, eilinį kartą skaitysiantis Beresnevičių: „visais laikais žmonijoje kirba nuojauta, kad moterys ne žmonės".
ne[w]kritika: Dar kartą apie meilę
Įspūdžiai po Danijos šokio teatro spektaklio „Meilės dainos"
Naujienos
Kaip visuomet, ryškiausias festivalio akcentas bus spalvingas ir žaismingas įvarių šalių ir miestų lėlių teatrų personažų paradas, kuris įvyks šeštadienio, gegužės 18 d. vidurdienį laikinosios sostinės Laisvės alėjoje.
Paskutiniame šio sezono klube „Prie arbatos“ - teatras kaip mūsų viešoji erdvė
Prie penketą metų mūsų teatras visai nesidomėjo visuomene, šiandien mes jau galime skaičiuopti daug socialinio teatro pavyzdžių. O kas pasikeitė? Ar visuomenė į jį reaguoja? Ar vėl, kaip tarybiniais laikais, tik nuleidžia garą?
Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ italų kalba
Paskutinę Turino knygų mugės dieną bus pristatyta į italų kalbą išversta Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“. Į italų kalbą šią pjesę vertė Toma Gudelytė ir Stefano Moretti.
Recenzijos
Gamtosaugininkui Varnui ne itin pavyko scena su bakchantėmis-paukštėmis, ir jis mėgina tirštinti publikos jausmus įdėdamas neleistinai tiesmukus kadrus. Sudarkyto Pentėjo kūno muliažas avanscenoje tikslus, atidirba jau pagal teatrinius dėsnius.
Euripidu grįstas kelias į susinaikinimą
(1)
Pasižiūrėjus Varno „Bakchantes“ kyla esminis klausimas: kur Euripido tekste režisierius įžvelgia ir savo spektaklyje realizuoja tragedijos situaciją ar tragišką personažą?
Dievas Dionisas griauna lietuvišką „akropolį“
Galima šito spektaklio mintį pritempti prie tokios išvados: kad dievas Dionisas yra nepripažintas menininkas, kuris ateina keršyti už tai. Jeigu režisierius su kuo nors šiame spektaklyje gali tapatintis, tai tik su Dionisu. Gal dabar jam toks etapas, kai norisi pamokyti ir pabarti.
Užsienyje
Gardine vykusiame tarptautiniame lėlių teatro festivalyje teatro „Lėlė“ spektaklis „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“, režisuotas Rimo Driežio, susilaukė net keturių apdovanojimų: už režisūrą, aktorės ir dailininko darbus bei publikos simpatijų prizą.
„Mirandai“ - pagrindinis festivalio Kroatijoje prizas
Oskarui Koršunovui atiteko geriausio festivalio režisieriaus apdovanojimas, o pats spektaklis buvo išrinktas geriausiu visame festivalyje ir pelnė pagrindinį apdovanojimą.
Romeo Castellucci - Venecijos bienalės „Aukso liūtas“
„Už tai, kad scenoje pristato tokius neįmanomus pristatyti dalykus kaip košmaras. Už tai, kad priverčia mus abejoti kiekvienos avies kailiu, po kurio gali slypėti vilkas ar šimtai, o gal ir tūkstančiai jų“.
Salonas
Visa, kas susiję su LIFE, vyko pirmą kartą. Buvo neįtikėtina, kad Lietuvoje vaidinami pasaulio scenos didžiųjų - Ingmaro Bergmano, Peterio Brooko, Simono McBurney, Christopho Marthalerio - spektakliai.
Kostas Smoriginas: „Atėjau ir padariau. Tegul kiti padaro geriau“
Gyvenimas mane palepino vaidmenimis tiek teatre, tiek kine, ir atėjo toks laikas, kai tiesiog buvimas scenoje manęs nebetenkino. Aš pradėjau atsisakinėti vaidmenų. Tačiau japonų pjesė „Juoko akademija“ mane netikėtai pradžiugino
Dar sykį - „Auksiniai scenos kryžiai" arba Cherchez la femme
Diskusija kaip atsakas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir visiems vyrams, pasinaudojusiems proga tapti džentelmenais : kodėl Teatro šventėje nebuvo nominuotos moterys ir ar tikrai jų nebuvo?








