Naujienos

„Bjaurusis Gaga“ šoka vaikų baleto studijos auklėtinės. Šokio teatro archyvas Apie patyčias pagal Anderseną ir Lady Gagą
2014 10 20

Spektaklio pagrindu tapo Hanso Kristiano Anderseno pasaka „Bjaurusis ančiukas“, kurio vaizduojamų veikėjų santykiai – lyg šių dienų vaikų ir paauglių santykių atspindys.

Aktoriai bijo nestabilios situacijos (1)
2014 10 17

„Atsisakius neterminuotų darbo sutarčių teatruose bei juos pavertus viešosiomis įstaigomis, aktoriai netektų socialinių garantijų, o patys teatrai taptų komercinėmis įstaigomis“, – teigia teatralai.

Pjesė, mokanti Čechovą rašyti
2014 10 16

„Čechovas – blogas dramaturgas, jis tik š… mala. Shakespeare‘as – dar baisiau“, – viename interviu rėžė Pavelas Priažko. Išaukštintas Rusijoje, tačiau beveik nepastebėtas savo Baltarusijoje menininkas abejingų nepalieka.

„Ričardas II“: galios ir įvaizdžio teatras
2014 10 14

„Man pačiam įdomu žiūrėti spektaklį ne teatro erdvėje, nes čia aplinka nemeluoja, teatre įprasti dalykai atrodo visiškai kitaip“, – teigia Artūras Areima.

Tamulevičiūtės premija - Klaipėdos „Apeironui“
2014 10 14

Kadangi esame jauni, dalyvaujame visur, kur galime, galvojome, kad šovėme į orą. Tas įvertinimas jaunam teatrui reiškia labai daug. Tai, ko gero, yra žinutė visiems jauniems žmonėms.

Užsienyje

„Teatro Valle“ taikios „okupacijos“ akimirkos. T.Tomasulo nuotrauka Okupuotas teatras tapo kultūros atgimimo simboliu
2014 10 20

Prieš trejus metus būrys menininkų taikiai užėmė seniausią Romos miesto teatrą „Teatro Valle“. Jie taip protestavo dėl jo privatizavimo, finansavimo mažinimo, atgyvenusios valdymo sistemos.

OKT spektakliams - Sankt Peterburgo kritikų ir publikos prizai
2014 10 15

Festivalyje savo spektaklius pristatė ir tokie teatro režisieriai, kaip Romeo Castellucci, Lukas Percevalis, Pippo Delbono, Bramas Jansenas bei Kornelis Mundruczo.

Aktoriai yra pasmerkti nesėkmei
2014 10 09
Aušra Kaminskaitė

Tadashi Suzuki: „Nebijokit to, kaip atrodote scenoje. Greičiausiai atrodot blogai. Apskritai aktoriams scenoje dažniausiai nepasiseka, todėl reikia to nesureikšminti ir dirbti toliau“.

Mirė Rusijos režisierius Jurijus Liubimovas
2014 10 05

Tagankos teatro spektakliai tapo tais, kuriuos šiandien vadiname kultiniais. „Geras žmogus iš Sezuano“. „Antipasauliai“ „Paklausykite!“, „10 dienų, sukrėtusių pasaulį“ sukrėtė partinę Maskvą.

Eimuntui Nekrošiui - grand prix iš Bresto
2014 09 26

Nekrošiaus spektaklius vis dar žiūri ir žiūri mintyse net jiems pasibaigus, jie jaudina ir sukelia mintis dar ilgai po jų peržiūros. Net buvo rytais šmaikštaujama: „Na ką, ir vėl miegojai su Nekrošiumi?“

Recenzijos

Jūratė Onaitytė ir Sigitas Šidlauskas „Aušros pažade“. Donato Stankevičiaus nuotrauka Aušros kulinarija
2014 10 17
Kristina Steiblytė

Žiūrovų artumas leido tikėtis ne-vaidybos. Ne-vaidindami aktoriai scenoje būtų sukūrę daugiau nuoširdumo, tikrumo, romanas būtų perteiktas ne tik jautriai, bet ir asmeniškai.

Jonas ir Greta: ūgtelėjo, bet ar užaugo?
2014 10 06
Rima Jūraitė

Nėštumas paauglystėje, kraujomaiša, smurtas ir prievarta – tai tik nedidelė dalis nevaikiškų nutikimų, kuriuos teko patirti brolių Grimmų pasakų herojams.

Fantasmagorija pagal Hoffmanną
2014 10 03
Helmutas Šabasevičius

Įdomus režisierės pasirinkimas – fantasmagorijos žanras, šiuolaikiniame teatre įgavęs naujus pavidalus, tačiau skatinantis prisiminti ir istorines jo ištakas.

Pastatei paminklą. Šaltą, liūdną, neįdomų
2014 10 01
Kristina Steiblytė

Lietuvoje susiformavusi paminklų statymo tradicija, kai žmogus ar įvykis pagerbiamas, atsimenamas tik tada, kai įamžinamas labai lengvai suprantamais simboliais ir forma. Bet jokiu būdu ne abstrakčiau perteikus turinį.

Sirenos ´14. „Remote Vilnius“: visuomenės mechanizmai
2014 09 28
Monika Jašinskaitė

Būtų galima plėstis apie kapinių lankymo skirtumus lietuvių ir prancūzų kultūroje, bet tai pernelyg plati tema. Tokiu principu galima kalbėti ir apie kitus reiškinius – ligonines, apleistus namus, kavinių kultūrą ir pan. Įdomu, kad „Remote X“ skatina ieškoti tokių skirtingų kultūrinių pjūvių.

Komentarai

Patrice´as Pavis susitikime „Menų spaustuvėje“ su lietuvių teatralais. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Apie sceną, postdramą ir metaforas. Pokalbis su Patrice´u Pavis
2014 10 16
Sigita Ivaškaitė

Suprantu vietos aplinkybes ir intencijas, tačiau argi teatras ne visuomet yra metaforinis? Ką berodytum scenoje, tu niekuomet to nesakai ir nerodai tiesiogiai.

Medžioklė kultūros plotuose
2014 10 15
Remigijus Vilkaitis

Įžymiųjų, garsiųjų „sėkmės“ paslaptis neretai būna patologinis savanaudiškumas, absoliutus kurtumas kitokiai nuomonei, genetinis defektas, neleidžiantis bendrauti su kitais kaip su lygiaverčiais partneriais.

Madingas kūrėjas. Studija
2014 10 13
Vaidas Jauniškis

Kritika tapo ne tik nereikalinga, bet ir nenaudinga. Nes ją keičia garsių kultūros žmonių pasisakymai apie būsimus ir buvusius kūrinius ir kokie jie buvo ar bus geri. Kitokių nekuriama.

„Sirenos 2014“: Poslinkiai
2014 10 06
Ugnė Kačkauskaitė

Netradicinių erdvių atradimai ateityje galėtų tapti „Sirenų“ vizitine kortele, o režisieriams sceninė adaptacija naujose erdvėse galėtų būti dėkingas kūrybinis postūmis. Netradicinė erdvė – tai įsipareigojimas būti „kitokiu“.

Lietuviškosios „ Sirenos“. Pragiedruliai
2014 10 05
Ugnė Kačkauskaitė

Teatras vyksta kuriasi ne tik teatro pastate ar lauke, bet ir kitose reikšmingose ar ilgesnės istorinės atminties erdvėse. Vieni kūrėjai šias erdves puikiai išnaudoja, kitiems jie pakiša koją.

Salonas

Markas Ravenhillas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Kaip Markas Ravenhillas pabėgo nuo priešų
2014 10 09
Rūta Oginskaitė

„Tiesiog reikia būti tuo, kas esi, daryti tai, kas tau reikalinga ir įdomu, negaišti laiko ieškant priešų tarp tėvų, valdžios, visuomenės, kritikų. Man niekas nebetrukdo ir nebeeikvoja mano laiko“.

Olga Lapina: „Auginti menininką turi būti nepatogu“
2014 08 17

Tai teatras turėtų belstis į mokyklos duris ir klausti – kas naujo? Dabar, deja, yra atvirkščiai. Mokykloje dažniausiai šnekama, kaip tu pritapsi, prisitaikysi prie esamos teatrinės situacijos.

Teresė Maliukevičiūtė: „... ir prasidėjo gyvenimo teatras“
2014 08 13

Vi­siš­kai ne­tu­riu pa­vy­do jaus­mo, nors teat­re pa­vy­do yra. Aš vis lauk­da­vau: dar gau­siu, dar gau­siu, pa­ti re­ži­sie­riams ne­si­siū­ly­da­vau. Ko jau ko, gud­ru­mo ne­tu­riu, o rei­kia bū­ti gud­riai.

Matthew Smithas: kaip teisingai kristi
2014 08 06
Monika Jašinskaitė

Mane ypač domina kontroliuojamo kritimo erdvėje dinamika: kaip valdydamas savo kritimą gali keliauti iš vienos vietos į kitą. Vaikščiojimas – tai tam tikra kritimo rūšis.

Su Viktoru Valašinu - apie ilgesį
2014 07 28
Dovilė Zelčiūtė

Aktorius savo vaidmenį turi pradėti nuo tuštumos. Švarus baltas lapas... Bent jau mane visuomet veda intuicija. Visus vaidmenis taip sukūriau. Taip mane ir kritikai, ir teatralai „pravardžiavo" - intui­cijos aktoriumi

Manau, didieji kunigaikščiai arba Vincas Kudirka nesupyktų, jei kur nors šalia jų paminklų (nesakau, kad vietoj jų) atsirastų ir keletas monumentalių Navako kūrinių. Kęstutis Šapoka, dailės kritikas