Tikro grįžtamojo ryšio siekis - padėti kitam, jį palaikyti.

Su režisieriumi kalbamės apie Lietuvą, kūrybos kelią ir akimirksniu užgimusią simpatiją aktorei Jūratei Onaitytei.

Scenoje man nesvarbu, kad jūs – Chazanovas, o jūs – Guskovas. Dabar jūs esate atsakingi už personažus – tuos žmones, kurių jau nebėra.

Pokalbis su šokio operos „Amžinybė ir viena diena“ kūrėjais: režisieriumi I.Galili, kompozitore R.Mačiliūnaite ir dramaturge I.Gerbutavičiūte.

„Balkonas“ nėra buitinė-psichologinė pjesė. Jame telpa ir poetiškumas, ir psichologiškumas, ir absurdas, ir utopija, ir siurrealizmas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad režisieriaus-pedagogo uždaviniai dažniausiai būna kitokie nei režisieriaus.

Pokalbis su režisiere Karolina Žernyte apie „Pojūčių teatro“ principus ir žiūrovus, tampančius spektaklio dalyviais.

Pokalbis su režisieriumi Gintaru Varnu: „man atrodo, kad kur kas įdomiau, kai teatre yra magijos".

Kartais genialios idėjos gali rastis ir skurde, tačiau amoralu tuo spekuliuoti politinėse diskusijose, kaskart iš naujo keliant klausimą apie kultūros ir meno pridėtinę vertę.

Tikras menas yra tik tas, kuris visiškai nuoširdus. O provincija baisi, nes būtent nuoširdumas čia vertinamas kaip nuožmiausia nuodėmė.

Kultūrai ir menui skirtų medijų atstovės diskutavo apie kultūrinės spaudos redaktorių atsakomybę formuojant scenos menų kritikos lauką.

Apie šiuolaikinės operos publiką kalbamės su prodiusere, „Operomanijos“, rengiančios šiuolaikinės operos festivalį NOA, vadove Ana Ablamonova.

Apie šių dienų operos publikos mentalitetą ir teatro palaikomas tradicijas mintimis dalijasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Į klausimą, kas profesionalą skiria nuo neprofesionalo, nes šiandien įvairių ekspertų – legionas, atsakymas paprastas: laikas ir patirtis.

Kultūriniame lauke likus vos keliems kritikams, mažėja ir kokybiškos analizės galimybės.

Operos ir baleto lankytojai iki šių dienų išlaikė saugiausią ir aiškiausią „neliečiamųjų“ žiūrovų statusą.

Profesionalūs meno vertintojai, nepriklausomi meno žinovai, sugebantys kompetentingai apibrėžti meninę kūrinio vertę, yra svarbi atsvara viešųjų ryšių informacijai.

Daugumai kritikų būdinga milžiniška atsakomybė už savo darbą ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl kritika užsiimama vis rečiau.