Knyga „Augau teatre“ parašyta viską įvertinant per pačius subjektyviausius išgyvenimus, kurių pagrindą sudaro autorės Dovilės Zelčiūtės dvasiniai stebėjimai. Tam tikros aplinkybės lėmė ir šios knygos atvirumą.

Vilniaus ir Brno teatrų baleto triptikai atspindi visiškai skirtingus požiūrius į lytį ir jos interpretavimą. Lyties reprezentavimo strategijos rodo ne tik savitą choreografų požiūrį, bet ir spektaklius supantį kultūrinį lauką.

„Jis siekdavo maksimumo ir turėjo šunišką nuojautą“, „Jis viską išgyvendavo pats, jis išvaidindavo pats už kitus“ - taip apie šviesaus atminimo režisierių Eimuntą Nekrošių kalba jo spektaklių aktoriai ir kolegos.

Kaip ir prieš 5 metus kone toje pačioje vietoje spektaklis vėl sustabdytas ir vėl pradėtas, bet šį kartą – nesėkmingai. Po dviejų bandymų nusileido uždanga, dirigentas išbėgo už kulisų daryti tvarkos.