„Kažkam tai yra labai didelė nešventė“

2018 12 20
Scena iš Agniaus Jankevičiaus premjeros „Šventė“. Donato Stankevičiaus nuotrauka
Scena iš Agniaus Jankevičiaus premjeros „Šventė“. Donato Stankevičiaus nuotrauka

aA

Gruodžio 19 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko režisieriaus Agniaus Jankevičiaus premjera „Šventė“. Spektaklis, kurį inspiravo valstybės šimtmetis, o premjera „ištiko“ per 98 teatro gimtadienį, tarsi klausia: ką švenčiame?

Scenoje stovi balta siena su valstybiniais simboliais, tokiais kaip Gediminaičių stulpai, vytis. Kompoziciją įrėmina gerai atpažįstami skaičiai #100. Tai tarsi mažas prezidentūros aikštės fragmentas. Spektaklio erdvę sukūrė scenografė Laura Luišaitytė. Joje - keturi herojai kalba apie... žmogų ir šventę - didelę šventę, kurioje tas kaltės kankinamas žmogus netgi numiršta.

„Spektaklyje kalbame apie šventę bendruomenėje. Vienam žmogui kilo idėja valstybės dieną akcentuoti ne datą, o vieno žmogaus atminimą - senos moters, vardu Konstancija, atminimą. Šis paminėjimas yra kaip protestas prieš tos šventės tuštybę. Šitoje „Šventėje“ veiksmas vyksta Vasario 16-osios, šio šimtmečio fone ir senyvos moters gimimo dieną, kuri padega savo namus. Aš nekalbu apie periodą, apie šimtmetį. Nekeliu tikslo atlikti istorinį apibendrinimą ar papostringauti apie tai, kas buvo gerai, kas buvo blogai. Man tai visiškai neaktualu. Man aktualu yra viena - kas yra dabar. Sakykim, yra šventė, nesvarbu ar šimtmetis, ar Mindaugo karūnavimo diena, ar dainų šventė, dar kažkas grandiozinio - yra masinė šventė ir ją reikia švęsti, nes jos tokia funkcija. O atsitinka, kai šventės dieną kažkas nusižudo. Vadinasi, kažkam tai yra labai didelė nešventė. Tuomet iškyla labai paprastas klausimas, kas atsitiko tam žmogui, kad jis tą padarė būtent tos šventės akivaizdoje, o ne kitą dieną, ne trečią, ne ketvirtą? Vadinasi, turėjo kažkokį ryšį su ta švente. Ir kiek svarbus individas, personalija tos atokios abstrakčios valstybės atžvilgiu?“ - kelia klausimus režisierius.

Agnius Jankevičius yra ne tik šio spektaklio režisierius, bet ir teksto autorius. „Teatras pasiūlė man Juozo Grušo kūrinį „Trys paradoksinės novelės apie švarą“. Kadangi jos trumputės, todėl atsispyriau nuo juose užduodamų temų ir parašiau autorinius tekstus. Novelės atsiskleidžia per pagrindinę veikėją Konstanciją, kuri pačiame spektaklyje net nepasirodo, apie ją šneka kiti personažai. Konstancija - yra atstumtumo ir vienišumo, nematomo žmogaus metafora. Todėl atėjo mintis, kad tai turėtų būti keturi atskiri monologai, išlaikantys atskirties ir vienatvės jausmą didelės šventės balagane“, - sako Agnius Jankevičius.

Spektaklyje vaidina Jūratė Onaitytė, Gabrielė Ladygaitė, Gintautas Bejeris, Pijus Narijauskas. Vaizdo projekcijas sukūrė Ridas Beržauskas. Režisieriaus asistentė - Justė Burškaitytė. Vienos dalies spektaklis (N-16). Premjera - gruodžio 19, 20, 22 d. Rūtos salėje.

Spektaklio sukūrimą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija 

Naujienos