Žvilgsnis pro svetimus langus - į Antiką

2013 08 22 Menų faktūra
Spektaklio plakatas. VMT achyvas
Spektaklio plakatas. VMT achyvas

aA

25-ąjį Valstybinio Vilniaus mažojo teatro sezoną pradės vieno ryškiausių šiuolaikinės Rusijos ir Europos teatro režisierių Konstantino Bogomolovo premjerinis spektaklis „Mano tėvas - Agamemnonas (scenos iš Euripido pjesių)". Premjera numatyta rugsėjo 13, 14 dienomis. Spektaklis „Mano tėvas - Agamemnonas" pristatomas Tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos" programoje.

Režisierius, nuolat metantis iššūkį tradiciniam meno suvokimui ir teatro prigimties sampratai, inscenizacijai pasirinko Antikos tragiko Euripido kūrinius. Spektaklyje „Mano tėvas - Agamemnonas" - scenos iš garsiausių Euripido tragedijų „Ifigenija Aulidėje", „Hekabė", „Orestas", „Trojietės", „Elena". Visas jas jungia tas pats veiksmo laikas - Trojos karas. Inscenizacijos pagrindu režisierius pasirinko legendą apie tai, kaip graikai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo laivams plaukti, deivei Artemidei Aulidėje paaukojo savo vado Agamemnono dukterį Ifigeniją.

„Žiūrovams nereikia žinoti jokio konteksto, - tvirtina  Bogomolovas. - Įsivaizduokite, kad eidami tiesiog žvilgtelėjote pro svetimo namo langus į tai, kas vyksta viduje. O ten - eilinės šeimos gyvenimas." Lietuvos teatro mylėtojų laukia susitikimas su tokiu novatorišku, revoliucingu, paradoksaliu, ironišku ir intelektualiai sustabarėjusias menines konvencijas laužančiu teatro kūriniu. Režisierius yra įsitikinęs, kad tradicinis teatras, tradicinė teatro mokykla yra nebepagydomi. Pasak jo, teatras kaip jausmų išgyvenimas nebedaro žiūrovui įtakos, jie nebetiki, kad scenoje rodomi jausmai ir pasakojamos emocijos yra tikros. Tai apgaulės menas, ir režisierius savo spektakliuose neslepia, kad teatras yra apgavystė, jis prašo aktorių nepardavinėti emocijų, siekia, kad scenos erdvė persikeltų į žiūrovų galvas, primintų jų pačių išgyvenimus ar įvykius. Bogomolovas ypač reiklus aktoriams - iš jų prašydamas maksimalaus buvimo savimi, ramaus kalbėjimo su žiūrovais, širdies ir proto dermės, režisierius tikisi sukurti teatrą, mokantį mėgautis intelektualinio žaidimo sukeliamu pasitenkinimu.

Režisierius Konstantinas Bogomolovas: „Spektaklyje „Mano tėvas - Agamemnonas" kalbame ne apie tai, kad mūsų amžius yra žiaurus: kraujas, prakaitas ir ašaros. Sąlyčio taškas visai ne tas, be to, pats žiaurumas manęs visai nedomina, jo rastume ir Williamo Shakespeare´o kūriniuose. Man įdomu, kaip Antika ir šiandiena sutampa ne žiaurumu, o susitaikymu su juo. Ir ten, ir čia žiaurumas priimamas kaip natūralus buitinis elementas. Taigi, ikikrikščioniška civilizacija su savo morale tampa kontekstu mūsiškei. Susitaikymas su mirtimi įvairiais jos pavidalais. Susitaikymas su tuo, kad vaikas savo noru miršta už tėvus, kaip darė Ifigenija, o tėvai tai priima kaip likimą - beprasmiška, absurdiška mirtis. Ir kalbu ne apie kokias nors ekstremalias situacijas, o apie kasdieną."

Vilniaus mažojo teatro vadovė Greta Cholina džiaugiasi, kad dėl kūrybinio darbo su režisieriumi sutarė lengvai, nors šiuo metu jo spektaklių premjerų žiūrovai laukia Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje. „Muziką spektakliui kuria tarptautinės Stanislavskio premijos laureatas Faustas Latėnas, su kuriuo režisierius jau dirbo Maskvoje, - pasakojo teatro vadovė. - Scenografiją ir kostiumus kuria dailininkė Larisa Lomakina - taip pat dirbanti su režisieriumi ne pirmus metus. Matau jos darbą ir neabejodama sakau, kad tai - aukščiausio lygio menininkė. Džiaugiuosi, kad turime tokią galingą kūrybinę komandą."

Spektaklyje vaidina: Arūnas Sakalauskas, Elžbieta Latėnaitė, Vaida Būtytė, Valda Bičkutė, Mantas Vaitiekūnas.

 

VMT inf.

Naujienos