Europos šalys imasi iniciatyvų, kaip pandemijos nulemto karantino laikotarpiu telkti scenos menų bendruomenes ir mažinti šio lauko atstovų patiriamus materialinius nuostolius.

„(La)Horde“ atlieka nuostabų darbą, sugebėdami pasirinktus žmones paversti vieno spektaklio profesionalais ir drauge atvirai bei prasmingai ištransliuoti jų neprofesionalumą.

„Pavyzdys, kaip reikia statyti Čechovą mūsų laikais“, - taip rusų kritikai pasitiko režisieriaus O. Koršunovo „Žuvėdros“ premjerą, pristatytą Maskvos dailės teatre.

Kvietimas statyti spektaklį A. Čechovo jubiliejaus metais istoriškai vienoje svarbiausių Maskvos scenų rodo didelę rusų teatro bendruomenės pagarbą O. Koršunovo talentui.

„Man labai keistas klasikinės dramaturgijos statymas pažodžiui – tą galima padaryti tik vieną kartą“, - teigia Y.Ross.

Polly Kemp, aktorė ir lyčių lygybės kampanijos „Era 50:50“ įkūrėja, teigia: „Atrodo, rinkdamasis moterį vis dar rizikuoji“.

Dramatiškiausios spektaklio minutės įvyks būtent tada, kai stos ilgos pauzės ir žiūrovas taps tolygiu partneriu aktoriams, kurie persmelkiančioje tyloje stebės mus, sėdinčius salėje.

Antono Čechovo „Vyšnių sodo“ tragedija glūdi pokyčių baimėje. Yanos Ross spektaklyje tragiškiausia tai, kad žmonės nesikeičia.

Protingos, intelektualios diskusijos tapo labai populiarios ir kokybiškai pagerino žiūrovų sudėtį – į teatrą vėl patraukė mąstantys žmonės.

Sopranas A.Grigorian kovo mėnesį debiutuos Karališkojoje operoje Londone pagrindiniu vaidmeniu L.Janačeko tragedijoje „Jenufa“.

Po Danijoje vykusio simpoziumo apie šokio dramaturgiją mintimis dalijasi jo dalyvės Ingrida Gerbutavičiūtė ir Monika Jašinskaitė.