Sakoma, kad „Praktika“ atsidarė kaip „ateities teatras“ - kai dar nebuvo susiformavusi publika, kuriai rūpėtų šiuolaikinė drama.

„Ateityje tau niekas nemokės pinigų už tuos dalykus, į kuriuos giliniesi, todėl siūlau įkurti savo trupę ir užsiimti dominančia veikla.“

Negalima nepastebėti jų saviironijos, miesto kultūros pomėgio, ištikimybės miškams bei pelkėms.

Teatro kalbos požiūriu „Šimtmečio pasakojimai“ liko aname šimtmetyje. Tai nuoseklūs, rišlūs, nesudėtingi, net stereotipiniai pasakojimai.

Režisieriaus nuomone, autorystė visiškai priklauso tiems, kurie dalyvauja repeticijose ir pačiame pastatyme, nesvarbu, kokios jų pareigos - ir niekam kitam.

„Novosibirsko spektaklis labai vizualus, stilingas, modernus. Turbūt vizualiai pats įspūdingiausias kol kas iš visų trijų pastatymų“, - tai dramaturgo įspūdis.

Yra tik viena taisyklė - kas pirmesnis, tas gudresnis. Jokių išimčių. Nematai, nuobodu, nepatinka? Gali keliauti toliau.

Mėginimas įsigyti bilietą į vieną iš paskutinių „Tiesto“ vaidinimų tapo vaizdingu įvadu į viso festivalio atmosferą.

Vienas „Šimtmečio pasakojimų“ spektaklis tiksliausiai įgyvendino programos kūrėjų tikslus ir išpildė lūkesčius.

Reikšmės persidengia, o matomi vaizdai suteikia galimybę kurti daugialypes asociacijas, kurios kartais gali būti tarpusavyje nesuderinamos.

Šokio spektaklius galime stebėti 2018 ir 2019 kalendoriniais metais, o ne per du – sausio ir vasario – mėnesius kaip įprasta Lietuvoje.