Lietuvos muzikos ir teatro akademija šiais metais mini 75-erių metų jubiliejų. Pagrindinės lietuvių nacionalinės vaidybos mokyklos situaciją apžvelgia Teatro ir kino fakulteto Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas profesorius Vladas Bagdonas.

Šiųmetį dešimt dienų trukusį tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’08“: pasaulinio garso trupių vardai su nepriekaištinga šiuolaikinio šokio įvairove ir saviveiklinių būrelių pasirodymai aukšto lygio programoje.

Pirmasis šių metų Naujosios dramos akcijos etapas baigėsi. Jis leido suvokti, kuo teatras skiriasi nuo kitų menų. Krzysztofo Kieslowskio „Dekalogas“ įgijo teatrinį tęsinį, atskleidžiantį vis didesnį moralinį pasaulio nuosmukį.

Daugiausia spektaklių parodė Vilniaus ir Kauno lėlių teatrai, didžiausio žiūrovų skaičiaus sulaukė Lietuvos operos ir baleto teatras. Spektaklių metu labiausia užimtos buvo Lietuvos operos ir baleto, Kauno muzikinio ir Vilniaus mažojo teatrų salės.

Kiekvienas ilgiau gyvuojantis teatras yra išlydėjęs nemažai legendinių artistų – į Anapilio dramos teatrą, kaip tai pavadino aktorius Viktoras Valašinas, atsisveikindamas su savo kurso draugu Pranu Piauloku. Ir visiškai lengva įsivaizduoti, kad jo atminimas Šiauliuose bus išsaugotas. Nuoširdžiai ir išradingai.

Gegužės šeštą Lietuvos lėlininkai švenčia savo profesijos gimtadienį. Tą dieną 1936 m. laikinojoje sostinėje buvo atidarytas pirmas profesionalus „Marionečių teatras“.

Gegužės 9–12 dienomis Vilniuje vyks Lietuvos šokio informacijos centro, Šiaurės šalių organizacijų, programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ bei Menų spaustuvės rengiamas Šiaurės ir Baltijos šalių šokio susitikimas „Keđja“.

Visą balandį Kaune vykęs „Lietuvos teatrų pavasaris“ sodriai nuspalvino laikinosios sostinės kultūrinę panoramą. Teatrologė Violeta Truskauskaitė įsitikinusi, kad renovacijos ir rekonstrukcijos negali pakeisti kultūros politikos strategijų.

„Jei lėšos ir toliau bus skiriamos taip pat vangiai, jei objektas ir toliau liks politinių ambicijų įkaitu, tai ir darbai vyks tokiais tempais, o visu pajėgumu dirbti galėsime pradėti gal tik 2015-aisiais“ – teigia „Menų spaustuvės“ vadovas Audronis Imbrasas.

„... Nieko neturiu, turiu tik teatrą. Aš kaip tas apynys – turiu vyniotis apie stovą, kitaip neišgyvenčiau... Neturiu laisvalaikio, nemoku ilsėtis, neturiu draugų... Teatras yra ir rojus, ir pragaras. Jis yra viskas. ...”

„Regis padaryta esminė klaida. Galinga rusiška muzika su varpais, tekstas visai nedera su tuo, kas vyksta scenoje. Kai Borisas dainuoja „Ksenija, eik į savo menę“, matai merginą su maudymosi kostiumėliu...“