E. Nekrošiui būdavo būdinga mokyti nesusvarbinti ir nesureikšminti, kad darai ką nors geriau už kitus.

Pokalbis apie lėlių teatrą, spektaklio ir technologijų sintezę bei gebėjimą nepaklysti tarp skirtingų profesinių vaidmenų.

Pasitelkiant choreografiją, lėlė tampa savotišku pratęsimu atlikėjo minčių, lėlę valdantis žmogus sukuria naują kūną, iš kurio skleidžiasi gyvenimas.

Pokalbis su taikomojo teatro kūrėja Kristina Werner.

Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku: „Turime pradėti nuo to, kad būtume įdomūs sau, – tada sudominsime ir kitus.“

Tikro grįžtamojo ryšio siekis - padėti kitam, jį palaikyti.

Su režisieriumi kalbamės apie Lietuvą, kūrybos kelią ir akimirksniu užgimusią simpatiją aktorei Jūratei Onaitytei.

Scenoje man nesvarbu, kad jūs – Chazanovas, o jūs – Guskovas. Dabar jūs esate atsakingi už personažus – tuos žmones, kurių jau nebėra.

Pokalbis su šokio operos „Amžinybė ir viena diena“ kūrėjais: režisieriumi I.Galili, kompozitore R.Mačiliūnaite ir dramaturge I.Gerbutavičiūte.

„Balkonas“ nėra buitinė-psichologinė pjesė. Jame telpa ir poetiškumas, ir psichologiškumas, ir absurdas, ir utopija, ir siurrealizmas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad režisieriaus-pedagogo uždaviniai dažniausiai būna kitokie nei režisieriaus.