Aktorystė - bene vienintelė profesija, kurios darbo instrumentas esi pats. Aktorius yra įrankis byloti apie žmogų. Visomis psichikos, sielos, kūno galiomis. Tai išskirtinis darbas, kuris Lietuvoje nuvertintas.

1990 m. prasidėjusį teatro periodą reiktų vadinti lūžio momentu, atsiliepusiu viso teatrinio gyvenimo sanklodai. Teatras, kaip ir visa kultūra, buvo nuversta nuo pjedestalo. Baigėsi ištisa era, kurioje menas atliko tautos svarbiausių vertybių saugotojo vaidmenį, kartu mokėdamas už tai brangią konformizmo kainą.

Pasiutusiu greičiu artėja spalio dvidešimt šeštoji. Sakinys iš pirmo žvilgsnio skamba absurdiškai ir kvailai, nes lygiai taip pat artėja ir Kalėdos, ir Naujieji metai, ir kitų metų Velykos, tačiau ne visur ir ne visiems tolygiai smėlio laikrodyje byra smiltelių srovė.

Gresiančių socialinių ir kitų tektoninių katastrofų akivaizdoje išlaisvėjusi Vakarų visuomenė buriasi į bendruomenes. Tos bendruomenės instinktyviai stengiasi hermetiškai užsiverti savo pačių susikurtuose „akvariumuose”.

Mes nesame austrai, kurie, pasak tyrinėtojų, „krizes Vienos „Burgtheater” ir aferas „Staatsoperoje” aptaria ne mažiau įnirtingai nei rinkimų rezultatus ar mokesčių reformas“.

Hamletas įkurdintas nedidelėje, beveik kameriškoje erdvėje – ją nuo žiūrovų dengia uždanga, šiais laikais ypač retas scenos atributas. Vaidybos aikštelę supa matinės sukrešėjusio kraujo spalvos uždangos.

Paskui Ginsbergo eiles jie priešinosi militarizmui, politikai, kultūrai – kaip gyvenimui, tekančiam srutose. Amerikoje. Tuometinėje. Pasirenkant politiškumu „užtaisytą“ literatūrą dažnai įstringama jos epochoje.

Kitaip nei dauguma naujojo Europos teatro lyderių, Oskaras Koršunovas ir Thomas Ostermeieris neklibina teatro meno pamatų. Teatras jiems yra scena, kurioje aktoriai vaidina pagal pjeses. Tam pasitelkiami kiti menai, o ne atvirkščiai.

Šiandieninis Nacionalinis dramos teatras pataikauja žiūrovui. Tarkim, Brodvėjus yra grynai komercinis, pramoginis teatras, bet jis yra aukšto lygio profesionalus teatras.

Artėja konkursas eiti Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. Teatro profesionalams - svarbiausias šio sezono įvykis.

Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui švenčiant garbingą septyniasdešimtmetį, apie šiandienę teatro padėti su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Gintaru Varnu kalbasi Viktorija Ivanova.