Salonas

„Prie arbatos” – kam šiandien reikalinga Katedra?

2012-12-25 Menų faktūra

Gruodį Menų spaustuvės Infotekoje klube „Prie arbatos” vyko diskusija „Kam šiandien reikalinga Katedra?” „Oskaro Koršunovo pastatytas spektaklis „Katedra” kelia tiek daug prieštaringų minčių, kad jis verčia klausti, nerimauti, domėtis, pamačius tą kūrinį”,- pradėdamas diskusiją kalbėjo jos vedėjas istorikas Aurimas Švedas. Kodėl iš Justino Marcinkevičiaus trilogijos pasirinkta būtent „Katedra”? O kokios kitos lietuvių dramaturgų pjesės nusipelnė teatrų dėmesio- ar visos jos vienodai nuobodžios, ypač istorinės? Kaip šiandien skamba Justino Marcinkevičiaus pjesė – gera aktoriams, kaip teigė Vytautas Anužis, ir pernelyg patetiška šiandienos žiūrovams, pasak literatūrologės Loretos Mačianskaitės? Kiek yra galimų kelių interpretuoti „Katedrą”? Ir kada pagaliau gebėsime vertinti kūrinį ne iš legendos pozicijų? Apie tai provokavo kalbėti Aurimas Švedas, diskutavo literatūrologė Loreta Mačianskaitė, aktoriai Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys ir Vytautas Anužis bei LNDT meno vadovas Audronis Liuga.

Menų faktūros inf.

Foto galerija

Salonas

Ana Ablamonova: „Šiandien galime daug ką, bet meninių idėjų kartais pritrūkstame“
„Nedrįsčiau teigti, kad nebėra kūrėjo kulto arba atėjo vadybos laikas. Dirbame juk visi dėl to paties – įdomaus meno, kokybiško kūrybinio rezultato“, – teigia prodiuserė.
Aistė Stonytė: „Plunksna kutenti meškai nosį“
„Kartais atrodo, kad mano tėvų kartoje nėra nė vieno, nemačiusio spektaklio, nors į jį patekti būdavo gana sudėtinga“, – sako filmo „Mamutų medžioklė“ režisierė A. Stonytė.
Praėjusio laiko miestai ir salos
„Man atrodo, kad dažniausiai mano repeticijos tuo ir paremtos, kad aš bandau papasakoti, kaip vienur ar kitur jaučiausi“, – teigia režisierė Eglė Švedkauskaitė.
Agnija Šeiko: galbūt mano kova ir yra kurti
„Klaipėdos kultūrininkai sunerimo ne dėl to, kas gaus pinigus ar liks be jų, o pajutę meno lauko įvairovei ir aukštam meniniam lygiui atsiradusią grėsmę“, – teigia choreografė A. Šeiko.
Kas yra „Romaeuropa“?
„Svarbu gerbti menininkus ir savo auditoriją, nepamiršti jautrumo, stengtis kūrybą pristatyti taip, kad atsidūrusi kitoje erdvėje ji neprarastų esmės“, – teigia festivalio vadovas Fabrizio Grifasi.
Apie pareigas Europoje ir neeuropietišką realybę
„Šiandien lengviau apibrėžti kūrybą, atsižvelgiant ne į valstybę, iš kurios esi kilęs, bet į mokyklą, kurioje formavai kūrybos pagrindus“, – teigia prodiuserė Gintarė Masteikaitė.
Pjesė-pokalbis kavinėje ir virtuvėje
Živilė: Aš neturiu rašyti recenzijos, tai neturiu jokių įsipareigojimų išbūti iki pabaigos.
Tadas: O jeigu kažką prarasi, praleisi išeidama? <...> Aš tai lieku, nes dažniausiai aktoriai būna labai geri.
Per rašymą nupasakoti būvį
„Bet kokiu atveju kūrybinis polilogas niekada nėra paprastas: tenka klausytis, įdėti nemažai pastangų, kad būtum išgirstas, ieškoti kompromisų“, – teigia Vaiva Grainytė.