Kaip su pandemijos sukeltais nuostoliais tvarkosi užsienio kūrėjai?

2020 04 20 menufaktura.lt
Štai taip atrodys gegužės 1 d. Prahoje vyksiantis „Nieko festivalis“. Nuotrauka iš GoOut.net
Štai taip atrodys gegužės 1 d. Prahoje vyksiantis „Nieko festivalis“. Nuotrauka iš GoOut.net

aA

Europos šalių vyriausybės, kultūros ministerijos, miesto tarybos, meno institucijos, teatrai ir atskiri menininkai imasi iniciatyvų, kaip pandemijos nulemto karantino laikotarpiu telkti scenos menų bendruomenes ir mažinti šio lauko atstovų patiriamus materialinius nuostolius.

Čekija

Siekiant padėti nepriklausomiems menininkams, klubams, teatrams ir galerijoms, kurie buvo priversti nutraukti savo veiklą ir užsidaryti dėl COVID-19 pandemijos, balandžio pradžioje Prahoje buvo paskelbtas „Nieko festivalis“.

NIC2020 (liet. NIEKAS2020) meno mylėtojams suteikia galimybę pirkti bilietus į neegzistuojančius renginius įvairiose šalies vietose, o už parduotus bilietus gautas pelnas skiriamas išmokėti atlyginimus atlikėjams, garso režisieriams, pagalbiniams scenos darbuotojams ir kitiems menų sektoriaus darbuotojams. Bilietų kainos varijuoja nuo 20 Čekijos kronų (0,70 Eur) už vietą balkone iki 5000 kronų (185 Eur) už vietą VIP ložėje.

Visų renginių „vyksmo“ diena - gegužės 1-oji, Čekijoje švenčiama kaip Meilės diena. Nuo balandžio 1 d. daugybė tiek mažų, tiek didesnių kultūros įstaigų jungiasi prie šios iniciatyvos - iki festivalio dienos tikimasi solidžios „renginių“ programos.

„Nieko festivalio“ idėjos autorė - Prahos miesto tarybos narė kultūros klausimams Hana Třeštíková. Bendradarbiaujant su bilietais prekiaujančiu portalu „GoOut“ buvo sukurtas išradingas visuomeninio finansavimo šalies mastu projektas, siekiant paremti kultūros įstaigas šiuo iššūkių nestokojančiu metu.

„Visoje Čekijoje menininkai sunkiai išgyvena koronaviruso krizę“, - teigia H. Třeštíková, - „Daugelis jų aktyviai padeda savo bendruomenėms, nors jų pačių pajamos ilgainiui tapo nulinės: galerijos ir teatrai uždaryti, koncertai nerengiami, o išgyventi vien iš veiklų internete kažin ar įmanoma“.

Vokietija

Dar viena plačiai nuskambėjusių iniciatyvų Europoje - labai konkreti ir verta pasigėrėjimo Vokietijos vyriausybės pagalba, skirta savo šalies menininkams, kultūros sektoriaus darbuotojams bei smulkiajam verslui. Skubios pagalbos programa buvo patvirtinta gana anksti, palyginus su kitų šalių tebesitęsiančiais svarstymais, kaip ir kuo pagelbėti itin sunkų metą išgyvenančiam sektoriui. Vokietijos vyriausybė, bendradarbiaujanti su Investitionsbank Berlin banku, paskelbė priimanti elektronines paraiškas pašalpoms / stipendijoms ir paskoloms gauti. Paraiškose galima nurodyti suma varijuoja nuo 5000 eurų laisvai samdomiems darbuotojams iki 15000 eurų mažiems verslams.

Praėjus vos savaitei nuo vyriausybės iniciatyvos paskelbimo, buvo pateikta daugiau kaip 50 tūkst. paraiškų - jas teikė ir kūrybinio sektoriaus atstovai, ir smulkūs verslai - restoranai, viešbučiai, renginių organizatoriai. Berlyno menininkai viešai džiaugėsi gavę pinigus praėjus vos vienai ar dviem dienoms nuo paraiškos pateikimo. Vos per porą savaičių jau buvo išdalyta daugiau kaip 500 milijonų eurų.

Jungtinė Karalystė

Tuo metu Jungtinėje Karalystėje dienraštis „The Guardian“ pasiteiravo teatralų, ką, jų nuomone, reikėtų daryti pandemijos nulemtoje situacijoje - tiek patiems menininkams, tiek valdžiai, tiek kitiems visuomenės nariams, kurie po koronaviruso protrūkio ir karantino pabaigos norės vėl mėgautis scenos menais.

„Atraskite komunikavimui medijas“, - ragina teatro ir kino režisierius Peteris Brookas, - „Scena ir žiūrovai - mūsų pagrindinė terpė ir komunikavimo būdas - iš mūsų šiuo metu atimti. Tad turime atrasti, atpažinti medijas, kurios ir kuriomis komunikuojama dabartiniu metu - pavyzdžiui, televizija ir internetas. Dabar tai yra būdai, kuriais bet kas gali išreikšti bet ką. Visiems siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus. Mes visi esame kartu“.

 „Jei galite, pinigus, išleistus renginiams, kurie neįvyks, paaukokite, o ne prašykite grąžinti“, - bendrame atsakyme teigia teatro „Royal Exchange“ Mančesteryje režisieriai Roy´us Alexanderis, Bryony Shanahan ir vykdantysis direktorius Stephenas Freemanas, - „Kaip ir daugelio mūsų bendražygių, didžioji dalis mūsų pelno gaunama iš bilietų pardavimų. Tad mes, kaip ir mūsų kolegos iš kitų teatrų, savo žiūrovų, įsigijusių bilietus į atšauktus renginius, prašome juos paaukoti įstaigai, iš kurios jie pirkti, o ne prašyti grąžinti pinigus. Taip mes galėtume ir toliau palaikyti savo kūrėjus ir daryti tai, ką darome geriausiai - galvoti apie kūrybinius būdus išlaikyti kultūrinę veiklą gyvą“.

„Burkite bendruomenes“, - kviečia Rodas Dixonas, Lidso teatro „Red Ladder Theatre Company“ režisierius. „Teatras akimirksniu kuria bendruomenes. Savo teatre turime mus palaikančiųjų, rėmėjų bendruomenę, sukurtą narystės pagrindu. Mes jiems siunčiame naujienlaiškius, kurie izoliacijos metu palaiko tokį svarbų priklausymo bendruomenei jausmą. Negalime būti kartu, bet nesiliausime komunikavę. Mums itin svarbu dalytis tuo, ką darome - pavyzdžiui, mūsų teatras pagal išgales moka savo laisvai samdomiems kūrėjams bei darbuotojams ir taip juos palaiko. Daug teatrų ir trupių turi panašias schemas: tapkite nariu, paremkite, palaikykite ryšį ir padėkite mums plėtoti šį gyvybiškai svarbų ryšį ateityje“, - teigia R. Dixonas.

„Reikalaukite skaidrumo“, - ragina Birmingemo teatro „Birmingham Repertory Theatre“ režisieriai Sean Foley ir Amitas Sharma. „Jei galite, paaukokite bilietams išleistus pinigus arba savo paskyroje atidėkite jų panaudojimą ateities spektakliams. Tai nepaprastai padės teatrams. Panašiai kaip ir kitose industrijose, teatrų darbuotojai buvo suplanavę darbus ir renginius, kurių dabar neliko. Gyvybiškai svarbu, kad nepaliautume reikalauti skaidrumo ir paramos iš vyriausybės. Savo teatre diskutuojame apie tai, kaip galėtume savo išteklius panaudoti tam, kad kūrybinis procesas nenutrūktų mokyklose, viešose vietose, padėtų pradedantiesiems menininkams. Kaip sakė Bertoldas Brechtas, „Ar bebus dainuojama tamsiais laikais? Taip. Bus dainuojama apie tamsius laikus.“ Mes stengiamės atrasti būdų tą įvairiabalsį „dainavimą“ palengvinti, o į vėžes grįšime žaismingu, populiariu ir novatorišku teatru“, - tokios pozicijos laikosi režisieriai iš Birmingemo.

Pagal užsienio spaudą parengė Diana Gancevskaitė

Užsienyje