Lapkričio 17 d. Sankt Peterburge buvo iškilmingai teikiama Europos teatro premija, tačiau pati ceremonija virto neslepiama laureatų polemika su Rusijos kultūros ministerija, rašo fontanka.ru.
Iškilmingą sveikinimo kalbą sakęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis ragino Rusijos teatrus lygiuotis į Europos premija apdovanojamą Valerijų Fokiną ir jo vadovaujamą Sankt Peterburgo teatrą, vadinamą Aleksandrinka (ten ir vyko ceremonija), o pats laureatas prisijungė prie kitų režisierių, nuo scenos skelbusių protestą Rusijos kultūros „procesams“ ir palaikė namie įkalintą režisierių Kirilą Serebrenikovą.
Ministras postringavo: „Fokinas sukūrė tai, kas reikalinga šiuolaikiniam teatrui. Teatro metais visi Rusijos teatrai turi lygiuotis į Aleksandrinką, ieškoti tos simbiozės, to klasikos ir naujo kelio derinio. Mūsų šalis turi būti verta Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos atminimo“.
Po to žodį tarė apdovanojamieji – ir pats Europos teatro premija pagerbiamas Valerijus Fokinas, ir Europos teatro realybės prizo laureatai. Vienas jų – lenkų režisierius Janas Klata – pirmasis užsiminė, kad ceremonijoje neturi galimybės dalyvauti du režisieriai: šveicaras Milo Rau ir rusas Kirilas Serebrenikovas. Pirmasis negali priimti jam skiriamo prizo dėl to, kad niekaip negauna Rusijos vizos, antrasis, pernai apdovanotasis, nuo 2017-ųjų vasaros laikomas namų arešte. „Aš dabar galėčiau daug ką pasakyti, bet man atrodo, kad mano liežuviui skirtas namų areštas, todėl tylėsiu“.
Portugalų režisierius Tiago Rodriguezas perskaitė 30-ąjį Shakespeare´o sonetą rusiškai ir paskyrė jį Kirilui Serebrenikovui. Neatvykęs Milo Rau atsiuntė atvykusiems į ceremoniją laišką, kurį perskaitė teatro kritikas Georges Banu. Laiško teksto rusiškąjį vertimą savo facebooko paskyroje paskelbė teatro kritikė Marina Davydova. Georges Banu ceremonijos metu skaitė Milo Rau žodžius: „Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, tačiau pats faktas, kad šiuo metu nesu su jumis, nėra labai reikšmingas. Tai viso labo kvailas formalumas. Ir mano išgyvenimai visiškai netenka prasmės, kai palyginu juos su Kirilo Serebrenikovo situacija – jis, pernai apdovanotas tuo pačiu prizu, negalėjo jo atsiimti dėl to, kad yra teisiamas ir kaltinamas nesuvokiamais dalykais“. Milo Rau savo laiške taipogi pranešė, kad vizos į Rusiją jis greičiausiai negauna dėl politinių priežasčių, ir tai vyksta jau penkti metai, „nuo to momento, kai parodėme „Maskvos procesų“ premjerą, kurioje kritiškai atsiliepėme apie kūrybos laisvę Rusijoje“.
Anksčiau premijuotas režisierius Levas Dodinas, Sankt Peterburgo Mažojo dramos teatro vadovas, įėjęs į apdovanojimų sceną pareiškė: „Po Milo Rau laiško Europos teatro premijos intonacija keičiasi. Man atrodo, kad iš esmės svarbu, jog ši premija palaiko Giorgio Strehlerio idėją – brolybė, nepaisant visų politinių momentų ir to, kad pasaulis linkęs pamiršti tokius žodžius, kaip gerumas ir humanizmas. Mes visi čia reiškiame viltį, kad mūsų kolegos Kirilo Serebrenikovo teismas baigsis teisinga nutartimi. Tikiuosi, kad jis labai greit galės vėl kurti ir naudoti savo tragiškąją patirtį, nors ir mūsų tragiškoji patirtis nuo viso to padidėjo. Rusijos teatro bendruomenė vieningai gina Kirilą ir protestuoja prieš tai, kaip elgiamasi su menininku“.
Užsienio svečiai, klausę visų ceremonijos kalbų vertimo per ausines, pastebėjo, kad vertėjai nė karto nepaminėjo Kirilo Serebrenikovo pavardės.
Europos premija -svarbiausias žemyno teatro apdovanojimas. Ceremonija vyko Sankt Peterburge, apdovanojimų vakaras vainikavo visą savaitę vykusį Kultūros forumą. Šiemet apdovanojimai Europos teatro premija buvo teikiama 17-ą kartą, Europos teatro realybės apdovanojimai – 15-ą kartą.
17-oji Europos premija paskirta režisieriui Valerijui Fokinui.
Specialusis prizas – Núriai Espert, Ispanijos teatro ir televizijos aktorei, režisierei.
15-uoju Europos teatro realybės prizu apdovanoti:
Sidi Larbi Cherkaoui, Belgijos šokėjas, choreografas (kandidatas nuo 2007)
Cirkus Cirkör, Švedijos šiuolaikinio cirko trupė (kandidatė nuo 2008)
Julien Gosselin, Prancūzijos teatro režisierius (kandidatas nuo 2017)
Jan Klata, Lenkijos teatro režisierius, dramaturgas (kandidatas nuo 2008)
Milo Rau, Šveicarijos teatro režisierius, dramaturgas, publicistas (kandidatas nuo 2017)
Tiago Rodrigues, Portugalijos teatro režisierius (kandidatas nuo 2017).
