Tarptautinis Klaipėdos festivalis: trys premjerų vakarai

2023 04 28 menufaktura.lt
Spaudos konferencijoje buvo pristatytas 3-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis, kuris vyks liepos 28 - rugpjūčio 11 dienomis.
Spaudos konferencijoje buvo pristatytas 3-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis, kuris vyks liepos 28 - rugpjūčio 11 dienomis.

aA

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) vasarą vėl visus pakvies į senąjį Klaipėdos elingą, kur liepos pabaigoje ir rugpjūtį publikos lauks trys ypatingų premjerų ir saulėlydžio palytėti penktadieniai. 3-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis pristatys Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui dedikuotą istorijų operą „Klaipėda“, videografinį spektaklį pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ ir koncertą „Karo ir taikos dainos“. Į festivalio atidarymo koncertą, nepaisant karo zonai taikomų ribojimų, žada atvykti Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras.

Vienu pagrindinių tarptautinio Klaipėdos festivalio akcentų, kaip nepaliauja kartoti vis naujiems iššūkiams Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvą įkvepianti vadovė Laima Vilimienė, išlieka KVMT puoselėjama tradicija kasmet šioje istorinėje miesto vietoje parodyti spektaklį, skirtą Klaipėdos miesto gimtadieniui. 2020 m. šiai progai, o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti, KVMT čia pristatė vokiečių genijaus Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ spektaklį. Premjera pranoko drąsiausius lūkesčius: „Skrajojantis olandas“ su tokiu pasisekimu įplaukė į neužšąlantį Klaipėdos kultūros uostą, kad buvo įvardytas ryškiausiu Lietuvos teatro reiškiniu. Rodytas dar dvejus metus pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, „Skrajojantis olandas“ savo įspūdingus pasirodymus Klaipėdos uoste jau baigė. Bet senasis elingas ir toliau suteikia natūralias dekoracijas bei koncertų aikštelę kitiems didiesiems festivalio projektams - operų ir šokio spektaklių pastatymams, kitų žanrų stambių formų veikalų teatralizuotoms inscenizacijoms bei pasaulinę šlovę pelniusių solistų koncertams su KVMT simfoniniu orkestru.

Liepos 28 d., 20 val., šiųmetį festivalį pradės koncertas „Karo ir taikos dainos“. Tai bendras Klaipėdos valstybinio muzikinio ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatrų projektas. Programą atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras, diriguojami Sergijaus Didoko. Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, „programoje skambėsiantys lietuvių ir ukrainiečių kompozitorių kūriniai kvies susimąstyti apie taiką, už kurią mokama brangiausia kaina. Tačiau repertuaras vis dar derinamas, nes iki šiol buvo planuojama, kad atvyks visas Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras, bet įsigaliojus naujiems ribojimams, choro vyrai nebegali išvykti iš šalies. Vis dėlto, nenustojame tikėti, kad bent dalis choro atvyks“. Būkime kartu iki pergalės!

Rugpjūčio 4 d., 21.30 val., bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Ją KVMT užsakymu sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai - Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Operos centrinės ašys - Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos - žmonės, tikėjimas, kalba. „Ši opera įspūdinga savo masteliu, nes ją kuria net keturi kompozitoriai. Ji išskirtinai klaipėdietiška. Šiam projektui pradėjome ruoštis prieš dvejus metus, kompozitoriai baigė rašyti muziką visai neseniai, o ką tik savo vizijas pristatė režisierius G. Padegimas bei scenografė ir kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Prasideda pats intensyviausias operos gimimo etapas“, - pasakojo L. Vilimienė.

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ - nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m.  jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats Gytis Padegimas, kuris dabar ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda - Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis, operos librete pasakojantis apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas galiausiai buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje, sako, kad jam, kaip Klaipėdoje gyvenančiam filosofui ir rašytojui, labai svarbus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. „Pasaulį purto globalios problemos, o viskas prasideda nuo lokalių. Kultūrai vis dar skiriame per mažai dėmesio“, - tikina jis.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių, bus ir tokių, kurios pasirodo lyg „vietos dvasios“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, mergina vardu Mėmelė. Keistas sutapimas: veikėja tuo pačiu vardu paminėta ir Sigito Benedikto Jurčio parašytame librete Alvido Remesos oratorijai „Sakmė apie Mėmelburgą“, kurios premjera pernai prasidėjo Klaipėdos festivalis ir buvo paminėtos miesto įkūrimo 770-osios metinės.

Pirmajame istorijų operos „Klaipėda“ veiksme susipažinsime su pirmais septyniais personažais iš gausaus kūrinio veikėjų būrio. Tarp jų - tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Veiksmo pabaigoje įtvirtinamas tikslas - Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva. Visa tai vyksta 1922 metų Šv. Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. „Visi laukia šventės, tad muzika daugiausia šviesi, mažorinė, viltinga. Esu labai dėkinga likimui, kad man jis skyrė rašyti muziką būtent pirmam veiksmui. Juk būtent čia užgimsta pasiryžimas kovoti. Daug nuorodų kūrybai radau librete, tad čia išgirsite ir garsios giesmės „Dieve arčiau tavęs“, Mažosios Lietuvos liaudies dainų fragmentus, o visa tai atlieps vienai iš operos temų - religijai. Rašydama šią muziką atsižvelgiau ir į atlikimo vietą - elingą, po atviru vasaros dangumi: vengiau smulkių faktūrų, ryškinau kulminaciją. Nuoširdžiai dėkoju Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kad ši opera sujungė daug skirtingų kompozitorių ir kūrėjų“, - pasakojo pirmojo veiksmo muzikos kūrėja Loreta Narvilaitė. Teatro vadovė Laima Vilimienė akcentavo, kad viena iš operos sumanymo siekiamybių buvo pabrėžti, kokiais talentingais kūrėjais turtingas šis kraštas bei suteikti jiems galimybę skleistis.

Antrasis istorijų operos „Klaipėda“ veiksmas prasideda 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. „Man ši tema labai įdomi dėl istorinio unikalumo ir, žinoma, dėl to, kad jau seniai esu klaipėdietis, pažįstu šio krašto etninę ir bažnytinę muziką, o svarbiausia - ši muzika kažkokiu būdu tapo man artima,“ - apie šio veiksmo muzikines inspiracijas kalbėjo kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Beje, šis kompozitorius parašė ir operos prologą bei epilogą. „Rašydamas penkių minučių prologą ir maždaug tiek pat trunkantį epilogą užtrukau ilgiau nei kurdamas muziką visam antram veiksmui. Sujungti ir tarsi apžvelgti keturių skirtingų kūrėjų muziką - kur kas sudėtingesnis uždavinys“, - pripažįsta žinomas kompozitorius, KVMT vyriausiasis chormeisteris V. Konstantinovas.

Muziką trečiajam operos veiksmui sukūrė du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) bei Donatas Bielkauskas (Donis). Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungiamas su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu. Pasak K. Lučinsko, trečiajame veiksme skambės ir pats miestas: „tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais“. Pasitelkdami naująsias garsų kūrimo ir apdorojimo technologijas, abu menininkai iš įvairios kilmės akustinės medžiagos dėlioja daugiasluoksnį operos trečiojo veiksmo muzikinį audinį. Šiuolaikinės operos tendencijomis besidomintis D. Bielkauskas teigė vengęs šventinio patoso ir rėmęsis labiau subjektyviu istorinių įvykių vertinimu: „Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis“.

Rugpjūčio 11 d., 22.30 val., elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Premjerą rengia „Skrajojančio olando“ režisierius Dalius Abaris, būtent už senajame elinge pristatytą Richardo Wagnerio operos režisūrą 2021 m. įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. „Carmina Burana“ kuria patyrusi komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, videografas Martynas Norvaišas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

„Nei statant „Skrajojantį olandą“, nei dabar, galvojant apie „Carmina Burana“ pastatymą, nebuvo ir nėra tikslo kažkaip specialiai stebinti žiūrovą. Dirbant atvirose erdvėse, manau, svarbiausias tikslas - surasti sprendimą, kad scenovaizdis ir visas spektaklio turinys derėtų arba specialiai kontrastuotų su aplinka, bet svarbiausia - megztų ryšį su ja. Jei ne, koks tikslas statyti spektaklį specifinėje erdvėje? Juk tam yra pritaikytos, specializuotos teatro scenos. Manau, stebinti turėtų visuma: dinamiška ir efektinga C. Orffo muzika, o „Carmina Burana“ tarsi sukurta skleistis šioje erdvėje, nes tam idealiai tinka savo forma, didingumu, net trukme. Milžiniškos senojo elingo konstrukcijos, įspūdingo dydžio choras apjungsiantis Kauno valstybinį ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorus, teatro orkestras, solistai, mimanso artistai. Jau vien to pakaktų, kad „Carmina Burana“ kurtų įspūdį, o mes su talentingąja scenografe Sigita Šimkūnaite pasistengsime šią visumą suvaldyti ir įvilkti į viską apjungiantį rūbą. „Carmina Burana“ pristatysime tarsi pabrėždami elingo šoninį vaizdą ir taip kitu kampu publikai parodydami galingas jo metalo konstrukcijas“, - pasakojo režisierius D. Abaris. Scenos vietos pakeitimas leis į elingą šią vasarą pakviesti dar daugiau žiūrovų. Žinant, kaip greitai dingsta prekyboje vos pasirodę bilietai, delsti nevertėtų.

KVMT informacija

Anonsai