Klaipėdoje jau 6-ąjį kartą vyks tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“

2022 05 10 menufaktura.lt
Gegužės 17 dieną Klaipėdoje prasidės 6-asis Tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Domo Rimeikos nuotrauka
Gegužės 17 dieną Klaipėdoje prasidės 6-asis Tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Domo Rimeikos nuotrauka

aA

Liko tik septynios dienos iki festivalio starto. Gegužės 17 d. „TheATRIUM“ erdvėse vienas po kito vyks trys spektakliai. Jie yra dalis intensyvios Lietuvos teatro vitrinos programos, grįžtančios po dviejų metų pertraukos; po jos jau šiek tiek ramesniu tempu dėliosis įspūdinga tarptautinė programa.

Festivalio metu bus galima pamatyti net 13 lietuviškų spektaklių ir 4 kurtus užsienio teatruose. Šiandien vykusioje festivalio spaudos konferencijoje jo organizatoriai pasakojo, ko laukti „TheATRIUM“ žiūrovams.

„Vivos voco!“ / „Gyvuosius šaukiu!“

„TheATRIUM“ organizatoriai festivalį rengia nesivadovaudami tematiniais kriterijais, bet kiekvienais metais savo teatro šventę puošia simbolišku epigrafu. Šįkart jis nurodo į Friedricho Schillerio kūrinį „Daina apie varpą“. Anot festivalio meno vadovo Gintaro Grajausko, kūrinyje vaizduojamas sudėtingas varpo kūrimo procesas ir jame telpa tą procesą lydinti nežinia - koks bus rezultatas, kaip skambės varpas. G. Grajauskas varpo liejimą lygino su gyvenimu teatre, „visas procesas, kurį darome teatre su kiekvienu spektakliu - jis panašus į varpo gaminimą. Iš pradžių niekas nežino, koks bus galutinis rezultatas ir tik finalinėje stadijoje išaiškėja, ar varpas turi balsą. Teatro festivalis yra savotiškas teatrinių balsų iš viso pasaulio patikrinimas, savo pačių pasitikrinimas, ką darome ir kiek tai turi prasmės pandemijos ir karų akivaizdoje. Mes bandome pažiūrėti į teatrą kiek kitaip, ne tik kaip į meno kūrimo teritoriją, bet apskritai kaip į gyvybės teritoriją, gyvų žmonių susibūrimo vietą. Šis šūkis, mūsų supratimu, dar tapo dar aktualesnis po vasario 24-osios“.

Nesustabdomas judėjimas

Teatro vadovas Tomas Juočys akcentavo, kad šeštasis „TheATRIUM“ festivalis bus toks, koks suplanuota: „norėjome pakartoti prieš du metus rengtą teatro vitriną, tai labai svarbus renginys visoje Lietuvoje, tarptautinę festivalio dalį, skirtą publikai - ji kartu ir mūsų teatro bei publikos pasibandymas - kur esame teatre ir kiek toli galime kartu eiti. Tai, ką svajojome, ir padarysime“.

T. Juočys akcentavo, kad prasidėjęs karas koregavo kai kuriuos planus, pavyzdžiui, nepageidaujami tapo svečiai iš Rusijos, bet jų vietą užėmė kitų valstybių atstovai - į Lietuvos teatro vitriną suvažiuos teatro festivalių agentai, užsienio teatrų atstovai ne tik iš Europos, bet ir JAV, Pietų Korėjos, Taivano, - „gal primityviai pasakysiu, bet paversime Klaipėdą vienai savaitei teatro turgumi, jo metu bandysime pristatyti Lietuvos teatrus, megsime ryšius, kad Lietuvos teatro tarptautiškumas būtų gyvas ir gyvybingas“.

Tarptautinę teatro publiką sužavėję vardai

Vienas žymiausių Italijos režisierių Alessandro Serra pernai į „TheATRIUM“ atvyko kartu su daugelio šalių publiką sužavėjusiu Shakespeare´o „Makbetu“, kurtu remiantis Sardinijos karnavalo tradicijomis. Šiemet jis į uostamiestį grįžta su pačiu naujausiu savo spektakliu, dar viena Shakespeare´o interpretacija - „Audra“. „Tai neeilinė premjera pačioje Italijoje, ją lydėjo labai entuziastingi kritikų atsiliepimai. Ir pačiam A. Serrai ši premjera neeilinė - tai trijų teatrų koprodukcija, prie koprodiuserių priklauso ir Avinjono teatro festivalis. Taigi dar iki Avinjono „Audra“ atvažiuoja į Klaipėdą“, - pabrėžė G. Grajauskas.

Šekspyrišką festivalio nuotaiką pratęs svečiai iš Lenkijos - Grzegorzo Bralo iš Lenkijos teatro „Pieśń Kozła“ kurtas „Andronicus-Synecdoche“. Festivalio meno vadovas minėjo, kad šis spektaklis žada neeilinius įspūdžius, „tai įdomus, autentiškas, savitas teatras, kažkuo akivaizdžiai susišaukiantis su Antikos teatru, senosiomis misterijomis, rodomomis, kad ir miestų aikštėse, ten pakankamai daug archajinės senovinės muzikos, judesio, ir pats ritualas, matomas scenoje, yra užburiantis“.

Taip pat bus rodomas kartu su katalonų teatro žvaigždėmis Oskaro Koršunovo kurtas „Dėdė Vania“ pagal A. Čechovą. „Važiuoti į Barseloną žiūrėti O. Koršunovo įdomu, bet galima tai padaryti ir arčiau. Tai savotiškai labai koršunoviška A. Čechovo interpretacija, bet šiame spektaklyje tos radikalios režisūros, prie kurios esame įpratę, kai pagalvojame apie O. Koršunovą, labai nedaug. Jis gerokai subtilesnis, atsargesnis, labiau klasikinis“, - pasakojo G. Grajauskas.

Ypatingo paminėjimo nusipelno gana vėlai į tarptautinę programą įrašytas Kyjivo akademiniame dramos ir komedijos teatre kairiajame Dnipro krante Tamaros Trunovos režisuotas spektaklis pagal Natalijos Vorožbit pjesę „Blogi keliai“. „Jis mums nukrito į rankas, derėjomės su kitu teatru dėl kito spektaklio, bet iš Ukrainos gali išvažiuoti ne visi - anas spektaklis buvo didžiulis, daug vyrų, o didelė dalis aktorių ir technikų yra užsirašę į teritorinę gynybą. Vietoj to atvežame puikų spektaklį, šiais metais apdovanotą Taraso Ševčenkos premija. Jo pjesė rašyta per pirmą aktyvią karo fazę 2014 m. Tai - šešios istorijos žmonių, kuriuos vienaip ar kitaip paliečia karas. Šis spektaklis šiuo metu turės nedidelį turą po Baltijos šalis ir tikimės, kad važinės ir plačiau, nes tai vienas iš retų Ukrainos teatrų, galinčių keliauti“, - tarptautinę programą apibendrino festivalio meno vadovas.

Ukrainietiškas galvosūkis

Pasirinkimas į festivalį atvežti „Blogus kelius“ buvo principinis. Anot teatro vadovo, iš pradžių atrodė, kad jis gali pareikalauti labai didelių išteklių, „jau kalbėjome, kas važiuos paimti dekoracijų, o viskas kainuoja tris kartus daugiau ir važiuojant į Ukrainą net negalime kalbėti apie kokį nors draudimą, juk važiuojama į kariaujančią šalį - gerai, kad to neprireikė“. Pasak tarptautinių kultūros projektų koordinatorės Gerdos Pomarnevskos, sprendimas atėjo iš šalies, „pergyvenome dėl ukrainiečių spektaklio, net galvojome, kad reikės pagalbos organizuojant transportavimą, bet padėjo tai, kad į pagalbą jungėsi kiti teatrai“, - išlaidos buvo pasidalytos su jais.

G. Pomarnevska taip pat užsiminė, kad „TheATRIUM“ rengimo užkulisiuose netrūksta subtilybių: „festivalio komanda puiki, darbas einasi gerai, bet spektakliai iš skirtingų šalių, tad tenka susidurti su skirtinga bendravimo stilistika. Kai kurie spektakliai sudėtingesni koordinavimo, kelionės organizavimo aspektais“.

Vis tik vienas sunkiausių darbų festivalyje tenka scenos technikams. „Dviejų valandų spektaklį paruošti parodymui reikia mažiausiai dviejų parų“, - pasakojo scenos meno techninio padalinio vadovas Mantvydas Poškus. Bet, anot jo, komanda ateinančiam „TheATRIUM“ pasiruošusi, „festivalis jau šeštas, esame suformavę Vakarų Lietuvoje tikrai geriausią technikų komandą, tad tie iššūkiai nėra baisūs. Taip, intensyvu, per 6 dienas parodyti 13 spektaklių, bet Lietuvos teatrai jau daugmaž susipažinę su mūsų teatro erdvėmis. Daugiau iššūkių dirbant su užsienio teatrais, nes tai jiems pirmas kartas pas mus, ir mes pirmą kartą dirbame su jais. Ne visada sutampa techniniai reikalavimai, kas liečia įgarsinimą, apšvietimą, video - reikia rasti reikiamų priemonių“.

Tramplinas į užsienį lietuviškiems spektakliams

Pirmą kartą 2019 m. vykusi Lietuvos teatro vitrina sulaukė didelio svečių iš užsienio susidomėjimo. Grįžtanti po pandemijos pertraukos ji skautams iš kitų šalių tokia pat įdomi. Vos paskelbus kvietimą, jie gausiai registravosi dalyvavimui vitrinos renginiuose. Atvykstančių užsienio svečių laukia ne tik intensyvios teatru užpildytos dienos, festivalio rengėjai jiems suruošė ir specialią kultūrinę programą - skautų laukia ekskursijos po miestą ir kraštą. Norima juos pažindinti ne tik su Lietuvos teatru, bet ir pačia šalimi, miestu, kuriame jie viešės.

„Tikrai džiaugiamės vitrinos programa, iš 40 pareiškėjų komisija atrinko 13 spektaklių, kuriuos parodysime per šešias dienas nuo gegužės 17 iki 22 dienos. Bus labai įvairių spektaklių iš visos Lietuvos: du O. Koršunovo spektakliai „Otelas“ ir „Remyga“, taip pat bus šokio spektaklių, eksperimentinių, rašytų dirbtinio intelekto. Tikrai žadame plačią ir įvairią programą“, - minėjo kultūros projektų vadybininkas Vilhelmas Milis.

Teatro įvairovė

Lietuvos teatro vitrinos spektakliai labai įvairūs, kai kurie jų žengia į šokio ar objektų teatro sritį. Vitrina prasidės Motiejaus Ivanausko „Lizdu“ (Vilniaus teatras „Lėlė“), jame aktoriai eksperimentiniu būdu scenoje atgaivina minimalistinius elektros objektus, sukurdami atgyjančioms būtybėms charakterius ir įtraukdami žiūrovą į nenuspėjamą, komišką, absurdo elementų kupiną spektaklio siužetą. Po jo - ribas tarp šokio ir teatro peržengiantis Gretos Grinevičiūtės „Šokis objektui ir vaikui“ („Meno ir mokslo laboratorija“). Net keli spektakliai šioje programoje iš OKT / Vilniaus miesto teatro: Oskaro Koršunovo „Otelas“ - netikėta, rezonanso sulaukusi Shakespeare´o kūrinio interpretacija; Lauros Kutkaitės „Fedros meilė“ pagal radikalaus aktorių atvirumo reikalaujančią Sarah Kane pjesę kels klausimą, ar savidestrukcija gali būti kūrybos būdas; bei Kamilės Gudmonaitės „Šventė“, kurtas kartu su negalią turinčiais žmonėmis, jame siekiama apnuoginti normalumo sąvoką ir kalbėti apie žmogaus egzistavimo įvairovę. Klaipėdos dramos teatras vitrinos maratone rodys aštrų politinio teatro pavyzdį - Jano Klatos „Borisą Godunovą“ bei per niekšybės ir genialumo akistatą į žmogaus sielos gelmes nardinantį Agatos Dudos-Gracz „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. Šokio injekciją vitrinoje pateiks Brandono Lagaerto spektaklis „Deginanti trintis“ (Kauno šokio teatras „Aura“) - jame paralelinis mūsų pasaulio vaizdas ir jo gyventojų kova dėl teritorijos. Neįprastas sceninės raiškos pavyzdys - Žilvino Vingelio „Kafka insomnia“ (Kauno miesto kamerinis teatras) - gyvos muzikos spektaklis ir sapniškai realistiška čekų rašytojo Franzo Kafkos vienos nemigos nakties istorija. Tado Montrimo spektaklis-žaidimas „NO FAKE*“ („Meno desantas“) nagrinėja visuomenės narių santykius iškreiptos informacijos realybėje. Už spektaklį „Bowel“ jaunojo režisieriaus kategorijoje „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas Naubertas Jasinskas (Kauno miesto kamerinis teatras), pasitelkęs įvairius šiuolaikinio jauno žmogaus bei šeimos įvaizdžius, nagrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybės efemeriškumą. Valterio Sīlio „Frankenšteino kompleksas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) kurtas remiantis Kārlio Krūmiņš´o kūrybiniu bendradarbiavimu su dirbtinio intelekto programa, gebančia generuoti tekstą, beveik neatskiriamą nuo kurto žmogaus. Oskaro Koršunovo „Remyga“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras) - dar viena scenoje atgijusi ir kultine tapusi Rimanto Kmitos šiuolaikinė legenda apie Šiaulius. Iš Afganistano karo grįžęs Remyga bando rasti save laikotarpyje, kuomet su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos.

Festivalio lankytojams - netikėta Apolono interpretacija

Į festivalio „TheATRIUM“ spektaklius atėjusius žiūrovus Klaipėdos dramos teatre pasitiks menininko Rodiono Petrovo kurta instaliacija. Tai festivalio rengėjų dovana žiūrovams ir pastanga teatro festivalyje atverti papildomus reikšmės sluoksnius pasitelkiant kitų sričių kūrėjus, šiuo atveju - žinomą Klaipėdoje gyvenantį ir kuriantį menininką. R. Petrovas yra surengęs daugiau nei 10 personalinių parodų Lietuvoje ir Europoje. Tai, kaip jis pamatė festivalio simboliu tapusį menų globėją Apoloną - „TheATRIUM“ žiūrovai pamatys  prasidėjus festivalio renginiams.

Festivalio programa www.theatrium.lt

Festivalio organizatorių informacija

Anonsai