„Pinokeys judėjimo“ performansas: apie visus lygius, bet su skirtingais iššūkiais

2022 01 20 menufaktura.lt
Akimirka iš „Pinokeys judėjimo“ performanso. Miško Motės nuotrauka
Akimirka iš „Pinokeys judėjimo“ performanso. Miško Motės nuotrauka

aA

Performanso pirmoji premjera įvyko praėjusių metų rugpjūtį, tačiau jau šį šeštadienį, sausio 22 d., žiūrovai kviečiami įsitraukti į „Pinokeys judėjimą“ dar kartą. Tiesa, į šiek tiek pakitusią, žiemos sezonui pritaikytą versiją. Pasak kūrėjos Indrės Puišytės-Šidlauskienės, performanso pritaikymas šaltajam metų laikui iškėlė nemažų kūrybinių iššūkių, tačiau tuo pat metu suteikė jaudulio, naujų idėjų bei atradimų.

7 dalių performansų grandinė, sukurta profesionalių scenos menų kūrėjų drauge su negalią turinčiais žmonėmis siekia kurti naują visuomenės santykį su grupe „kitokių“. „Visi esame vienodi, tačiau susiduriame su skirtingais iššūkiais. Jie nėra kitokie, jie tiesiog turi didesnių iššūkių. Nėra kitokių žmonių“, - teigia projekto autorė, režisierė ir choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė.

Žodis „judėjimas” pavadinimui buvo pasirinktas neatsitiktinai - tai judėjimas už negalią turinčių žmonių įtraukimą į meninius, kolektyvinius bendruomenės procesus. „Norisi, jog šis procesas nenutrūktų, jog atsirastų kitų menininkų, kurie norėtų tęsti šį judėjimą savo veiklose“, - pasakoja Indrė Puišytė-Šidlauskienė. Anot kūrėjos, tokiu būdu judėjimas įsišaknytų mūsų sąmonėse, tai lemtų natūralų jo įsiliejimą į visuomenę ir kasdienį gyvenimą.

Projekto kūrėjai tiki, kad sunkumai įtraukti neįgaliuosius į visuomeninius procesus dažniausiai kyla iš žinių stokos ir nepatyrimo kaip bendrauti su neįgaliaisiais, tad tai galima spręsti per dialogą su visuomene bei edukaciją. Pasak Indrės Puišytės-Šidlauskienės, dabar yra tinkamas laikas žengti žingsnį pokyčių link ir mokykliniame ugdyme. Jei vaikai nuo pat mažumės būtų įdomiai supažindinami su įvairiomis negaliomis ir priemonėmis, padedančiomis neįgaliesiems, „kitokių“ baimė visuomenėje išnyktų. „Norisi, kad šitas projektas atsigręžtų į visą sistemą, į tai, jog šie žmonės yra užmaršty, ypač kai kalbame apie kūrybą. Jie nori kurti, bet neturi tam sąlygų“, - sako menininkė. Ar būtų sudaromos sąlygos ir galimybės negalią turintiems žmonėms studijuoti šokį ar vaidybą?

Kurdami menininkai rėmėsi Pinokio personažu, kurį pasitelkus analizuojamas troškimas prisitaikyti, tapti „paprastu, geru berniuku“ ir palikti „kitokio“ sampratą praeityje. Performanso tikslas - daryti pokytį visuomenėje, nesiekiant šokiruoti, bet priešingai, apjungiant ir pratęsiant kalbą, kuria pradėta kalbėti seniai, tačiau per tyliai. Siekiama, jog praeivis miesto gatvėse išvydęs Pinokį tarsi susidurtų su savo sąžine, kuri pažadintų susimąstyti. „Svarbu, jog žmonės nebijotų ir būtų atviri vieni kitiems, ne tik kalbant apie negalią turinčius žmones, bet ir priimtų save patys, tokius, kokie jie yra - atsigręžtų į save“, - kalba kūrėja.

Tokia bendradarbystė projekte atnešė abipusius atradimus - „mums, menininkams, tai buvo galimybė paanalizuoti patiems save, kad atrastume pokalbį ne tik su kitu, bet ir su savimi“, - pasakoja Indrė Puišytė-Šidlauskienė. Idėjos autorė teigia pasisėmusi esminių dalykų: kitokio gyvenimo vertinimo, šviesos ir prasmės pajautos, kai aplink tvyro beprasmybė. Na, o performansų atlikėjams, neįgaliesiems, šis projektas suteikė galimybę išpildyti savo svajonę, kadangi kiekvienam dalyviui buvo parinkta tokia scenos meno kalba, kurioje šis norėjo kurti. Svajonės įgyvendinimas suteikia didelę laimę iš kurios kyla pasitikėjimas savimi, gyvenimo kokybės pagerėjimas, o svarbiausia - atvirumas pasauliui. „Nebelieka baimės būti atviru pasauliui, nes pasaulis juos priima - tai didžiausias pasiekimas“, - džiaugiasi idėjos autorė Indrė.

Šokio trupė ULNA, kurią įkūrė Indrė Puišytė-Šidlauskienė ir kuri aktyviai veikia šiame projekte, savo kūryboje skiria didelį dėmesį negalią turinčių žmonių visapusiškam įtraukimui - vykdo šokio užsiėmimus regos negalią, autizmo spektrą turintiems žmonėms, tad ateityje žiūrovų laukia dar ne viena staigmena.

Miesto performansų grandinės, kuri yra Kauno miesto kamerinio teatro ir VšĮ „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Įtraukioji scenos menų platforma“ dalis, antroji premjera - sausio 22 d. 12 val. Kauno miesto kamerinio teatro kieme. Visą performansų programą rasite ČIA.

Organizatorių informacija

Anonsai