Spalio 29, 30 ir lapkričio 4, 5, 6 dienomis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į vienaveiksmių baletų „Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ premjerą. Joje simboliškai susitiks buvęs ir dabartinis LNOBT baleto meno vadovai – choreografai Krzysztofas Pastoras ir Martynas Rimeikis. Kartu tai bus vakaras, kai žiūrovai vieną po kito galės įvertinti gerai žinomos teatro dailininkų šeimos – Adomo Jacovskio ir jo sūnaus Marijaus Jacovskio – darbus scenoje.
Premjeros choreografai rinkosi sau gerai pažįstamus scenografus: ir „Pragiedrėjusi naktis“, ir „Šventasis pavasaris“ jiems taps penktuoju bendru darbu. K. Pastoras kartu su Adomu Jacovskiu anksčiau yra palydėję scenon baletus „Karmen“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Acid City“, „Tristanas ir Izolda“, o M. Rimeikis kartu su Marijumi Jacovskiu – šokio spektaklius „Visur, kur mes nebuvom“, „Procesas“, „Valandos, minutės“, „Eglė žalčių karalienė“.
Kaip pamiršti tėvo darbą
Prieš imantis „Šventojo pavasario“, Marijui teko įveikti savo prisiminimus: „2000 m. tas pats baletas LNOBT buvo pastatytas su A. Jacovskio scenografija, ir ta scenografija buvo puiki. Tai man buvo iššūkis iš galvos išmesti tėvo darbą ir nuo jo atsiriboti. Tokių atvejų mano gyvenime buvo ne vienas“, – pripažįsta garsaus scenografo sūnus.
„Jis pamiršo labai sėkmingai, man atrodo… Tada spektaklio choreografas buvo kinas Xin Peng Wangas, gyvenantis Vokietijoje. Jis manęs prašė padaryti scenoje Stounhendžą, o aš nenorėjau Stounhendžo, nes tai rodyta jau šimtą kartų. Taip ir toptelėjo idėja apie tas rankas… Gal neblogai buvo, nežinau. Pastatymą po pusmečio pakartojome Pekine“, – savo kurtą spektaklį prisimena Adomas.
„Šventojo pavasario“ pinklės
Ne iš karto garsusis Igorio Stravinskio baletas „pasidavė“ ir Marijui: „Iš pradžių turėjau kelis variantus, kurie ir man, ir M. Rimeikiui labai patiko. Bet jie netiko bendrai spektaklio koncepcijai, bendrai stilistikai. Dėl to „stumdėmės“ gal porą mėnesių, kol galų gale skaudančiomis širdimis ir geležinėmis valios pastangomis buvome priversti tų variantų atsisakyti“, – neslepia M. Jacovskis.
Anot jo, „Šventajame pavasaryje“ labai stiprus pirmykščio žmogaus pradas, aukos ir aukotojo, minios ir individo tema. „M. Rimeikis stengėsi atsiriboti nuo archajiškų dalykų ir padaryti temą universalesnę, kad ji skambėtų šiuolaikiniam žmogui. Pati baleto muzika ekspresyvi, dinamiška – galėtų būti parašyta šiuolaikinio kompozitoriaus“, – akcentuoja Marijus.
„Pragiedrėjusios nakties“ romantika
M. Jacovskis retai kada atsisako jam siūlomų spektaklių. Tačiau jo tėvas išrankus: „Aš mažai su kuo galiu dirbti. Dabar apskritai retai dirbu teatre, ypač Lietuvoje. Nesu nei teatro fanatikas, nei entuziastas. Laikau save tapytoju, kuris atsitiktinai atsidūrė teatre. Bet man patinka būti muzikiniuose pastatymuose, kai muzika man patinka – kaip šis romantinis kompozitoriaus Arnoldo Schoenbergo kūrinys. Čia bus miškas nakty – toks naktinis romantizmas“, – apie laukiančią premjerą nedaugžodžiauja Adomas.
Jis neslepia, kad su choreografu K. Pastoru lengvai randa bendrą kalbą: „Mes susišnekame iš pusės žodžio. Prieš šį pastatymą tris kartus per „Skype“ pasišnekėjome, ir tiek užteko. O po to mintis topteli į galvą, ir tiek. Dažniausiai stovint po dušu. Truputį juokauju, bet taip yra“, – atvirauja „Pragiedrėjusios nakties“ scenografas.
LNOBT informacija
