Lapkričio pradžioje šiuolaikinio šokio gerbėjų laukia reta proga išvysti vieną geriausių lietuvių šiuolaikinio šokio spektaklių – choreografės Airos Naginevičiūtės „Processus“. Lietuvoje gal net rečiau nei užsienyje rodytas spektaklis per šešerius gyvavimo metus jau apkeliavo Norvegiją, Lenkiją, Gruziją ir Baltarusiją. Lapkričio 6 d. „Procesus“ bus rodomas Menų spaustuvėje, lapkričio 7 d. Telšių Žemaitės teatre, o lapkričio 9 d. Alytaus miesto teatre.
Lietuvos šokio informacijos centro prodiusuotas „Processus“ – vienas pirmųjų Menų spaustuvėje sukurtų projektų, gimęs vos po keleto mėnesių nuo šios organizacijos įkūrimo 2002 m., tačiau vis dar aktualus savo temomis bei estetika. Ekstremalias būsenas išgyvenančio žmogaus jausenas nagrinėjantis spektaklis buvo kuriamas taip pat pakankamai ekstremaliomis sąlygomis – tuomet Raudonąja vadintoje Menų spaustuvės salėje tarp aptrupėjusių sienų ir grindų, vamzdžių, uždažytų langų ir žiūrovams sukaltų tribūnų. Tačiau šios sąlygos tik padėjo kurti ypatingą spektaklio atmosferą. Šį kartą atsinaujinusį „Processus“ bus galima pamatyti jau renovuotoje Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Be to, Choreografė Aira Naginevičiūtė labai džiaugiasi, jog sąmoningai retai rodomą spektaklį išvys ne tik sostinės bet ir mažesnių mietų – Telšių bei Alytaus – publika. „Nenoriu, kad šis spektaklis būtų rodomas dažnai, nes tuomet taptų rutina. Noriu, kad jis liktų visavertis. Jame visas mūsų darbas, idėjos, jame ir visas šiuolaikinio šokio augimo Lietuvoje procesas. Kai kūriau, tai ypač jaučiau. Tai šokis apie žmogaus stiprybę. Jaučiu, kad jis optimistinis“, – teigia choreografė.
Spektaklio idėja gimė iš tuometinių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių-šokėjų specialybės studentų improvizacijų ekstremalių būsenų tema. „Išgyvenę ekstremalią būseną žmonės tampa gražesni savo siela, stipresni, dvasiškesni. Nenorėjau papasakoti konkrečios istorijos, norėjau perteikti būseną, žmogaus kaitos procesą“, – teigia choreografė. Kaip ekstremalaus būvio pavyzdį Naginevičiūtė pasirinko gimdymo temą – nerimo, laukimo, baimės, nežinojimo, dvasinės harmonijos ir disharmonijos būseną. Tai šokio spektaklis apie sielos sukrėtimą patyrusio žmogaus atsinaujinimą, tačiau nemažesnę reikšmę čia įgauna ir kūrybos – žmogaus sielos ir spektaklio gimimo – procesas. Vizualus, tapybiškas, pilnas puikių estetinių, gerai apgalvotų detalių „Processus“ savo gimtojoje erdvėje prabyla apie žmogaus kaitą, tobulėjimą, virsmą, kai išsivaduojama iš vidinių baimių ir suvaržymų.
Ne kartą kritikų įvardytas kaip vienas sėkmingiausių šokio darbų Lietuvos scenoje, „Procesus“ buvo pirmasis šiuolaikinio šokio spektaklis, pelnęs Kultūros ministerijos premiją kaip geriausias šokio kūrinys.
Lietuvos šokio informacijos centro inf.
