Virš meno - Damoklo kardas

2009 09 21 Lietuvos rytas / Mūzų malūnas, 2009 09 21

aA

 

Asta Andrikonytė

„Kiek menininkams reikia? Cigaretėms, kavai ir vynui pinigų užteks", - juokavo kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, kabėdamas apie ketinimą kitąmet smarkiai apkarpyti šalies kultūros biudžetą.

Jau šią liepą Kultūros ministerijos biudžetas buvo sumažintas daugiau kaip 26 mln. litų - nuo 276 iki 250 mln. O kitąmet Finansų ministerijos siūlymu kultūrai tektų mažiau nei 100 mln. litų. Jų užtektų išlaikyti nebent biudžetines organizacijas.

Visas nevyriausybinis sektorius su savo festivaliais, kolektyvais ir projektais atsidurtų už borto. Programiniam finansavimui liktų nulis.

Verčia remti valstybę

Programinių lėšų karpymas jau dabar stumia organizacijas į beviltišką padėtį. Pavyzdžiui, OKT/Vilniaus miesto teatras už pirmąjį šių metų pusmetį nebegaus kompensacijos už salių nuomą - apie tai raštu jam pranešė Kultūros ministerija.

„Lietuvos žiūrovai mūsų spektaklių nematys - tokiomis sąlygomis bus neįmanoma jų rodyti, - apie netolimą ateitį kalbėjo teatro direktorius Martynas Budraitis. - Spektakliai yra techniškai sudėtingi, jų savikaina didelė, tad rodyti Lietuvoje juos bus nuostolinga".

Anot M.Budraičio, per metus iš įvairių valstybinių programų OKT vidutiniškai gaudavo 150-180 tūkst. litų paramos. Tačiau beveik tokią pat sumą jis sumokėdavo mokesčių valstybei už atsivežtą iš užsienio uždarbį. „Jei programinės lėšos nepadengs mūsų darbo sąnaudų, tapsime valstybės rėmėjais", - karčiai juokavo teatro direktorius.

Gali dingti iš šalies

OKT/Vilniaus miesto teatro ir jo meno vadovo Oskaro Koršunovo džiūgavimas įsikūrus sostinės Teatro arenoje ir užbaigus 10-ąjį sezoną anšlaginiu festivaliu pasirodė ankstyvas. Nubraukus programinį finansavimą jie negalės rodyti tiek senų spektaklių, tiek kurti naujų. Pasak M.Budraičio, nauji šio teatro pastatymai kuriami tik programinėmis lėšomis.

Dar pavasarį žadėjęs daugiau laiko dirbti namuose O.Koršunovas gali ilgam dingti iš Lietuvos. OKT trupė jau šią savaitę pradės gastrolių maratoną, kuris truks iki metų pabaigos. Pasak M.Budraičio, kvietimų gastroliuoti yra ir kitiems metams.

„Ne visur yra tokia sunki krizė kaip pas mus. Kaimyninėje Lenkijoje parama kultūrai sumažėjo nedaug, - pažymėjo direktorius. - Lenkai talentingais režisieriais nesišvaisto - stato jiems teatrus, sudaro sąlygas dirbti. Šiemet „Sirenų" festivalyje rodysime du lenkų spektaklius, nes Lenkų kultūros institutas pasiūlė finansuoti savo menininkų pristatymą, skiria tam 120 tūkst. litų".

Driekiasi anų laikų šleifas

Savo erdves nuomojančiai sostinės „Menų spaustuvei" be valstybės paramos taip pat bus nuostolinga rodyti spektaklius.

„Už salių nuomą mes imame simbolinį mokestį, nes tam ir susikūrėme, kad remtume talentingą jaunimą. Iš to nepraturtėsime, - kalbėjo „Menų spaustuvės" programų koordinatorius Vaidas Jauniškis. - O savus spektaklius tiek namie, tiek kitur rodyti bus per brangu. Savo trupės neturime, todėl artistams reikia mokėti bent minimalų honorarą".

V.Jauniškio teigimu, „Menų spaustuvei" skiriamos savivaldybės dotacijos užtenka administracijos pusmečio atlyginimams ir pastatui išlaikyti - kitkam reikia užsidirbti ir prašyti programinių lėšų. „Be programinio finansavimo sustos pusė „Menų spaustuvės" veiklos: nebus naujų projektų, neskatinsime kurti jaunimo, liks be atlyginimų Infotekos darbuotojai. Kam mūsų reikės?" - nuogąstavo V.Jauniškis.

Kultūros srityje apstu abejotinų dalykų, institucijų - visiems valstybė negalės būti gera. Kultūros ministerija turėtų sudėlioti prioritetus.

Norima sugriauti sistemą

Viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai" vadovo Remigijaus Merkelio įsitikinimu, programinis finansavimas buvo poslinkis iš sovietinės stagnacijos, nes sutapo su naujais kultūros poreikiais, kurių netenkino valstybinės organizacijos.

„Pasaulyje toks finansavimas apima 4-5 metų laikotarpį, kad būtų galima numatyti veiklos perspektyvas. Tuo tarpu mes gyvename vienadiene kultūra. Sistema nebuvo tobula, bet dabar ją norima iš viso sugriauti, grįžti prie sovietmečio. Atėmus programinį finansavimą, „Vilniaus festivaliai" neteks iki pusės savo biudžeto. Koks savižudis gali dirbti tokiomis sąlygomis?" - baisėjosi R.Merkelys. Beje, „Vilniaus festivalių" biudžetas šiemet jau buvo sumažintas tris kartus.

Knygos taps prabanga

Lietuvos leidėjai prognozuoja, kad naujos knygos brangs, o jų leidžiamų knygų skaičius mažės iki visiško solidžių leidinių išnykimo.

„Ypač geros kokybės knygos, kurioms pagaminti reikia įdėti daug darbo, sunkiai gali atsirasti be valstybės paramos. Tokios knygos remiamos visame pasaulyje - tai civilizuotos valstybės požymis", - kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Lolita Varanavičienė.

Gerų knygų tiražai Lietuvoje drastiškai sumažėjo - nukrito nuo 5000 egzempliorių iki 1000. Tai automatiškai pakėlė knygų kainas. „Manau, tiražai kris ir toliau, naujos knygos taps tiesiog neįperkamos, - pranašavo L.Varanavičienė. - Be to, jų, ko gero, nebus galima gauti ir bibliotekose. Šiemet bibliotekų finansavimas krito nuo 9 mln. iki 2 mln. litų, o apie kitų metų finansavimą iš viso nekalbama.

„Kultūroje susidarys spraga, kai archyvuose neturėsime šiandien išleistų knygų. Tai visiškai neraštingos valstybės paveikslas", - sakė L.Varanavičienė.

LRYTAS.LT

Komentarai