Pirmoji Europos kultūros strategija ekonomikos augimui ir kultūrų tarpusavio supratimui skatinti

2007-05-14 Europa.eu

aA

Briuselis, 2007m. gegužės 10d.

Paveikslėlis iš www.europa.eu

Šiandien Europos Komisija priėmė politinį pareiškimą dėl kultūros vaidmens globalizuotame pasaulyje. Komunikate kalbama apie pirmąją Europos kultūros strategiją. Jame patvirtinama, kad kultūra yra itin svarbi Europos integracijos proceso dalis, ir pateikiama Europos kultūros strategija, kuria taip pat bus grindžiami santykiai su trečiosiomis šalimis. Komunikatas priimtas po visapusiškų konsultacijų su sprendimus priimančiais asmenimis ir suinteresuotosiomis šalimis iš visos Europos.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barrosas sakė: „Kultūra ir kūrybiškumas – neatskiriama kasdienio piliečių gyvenimo dalis. Tai yra ne tik svarbūs asmeninio tobulėjimo, socialinės sanglaudos ir ekonomikos augimo skatinimo veiksniai, bet ir pagrindiniai Europos projektų, pagrįstų bendrosiomis vertybėmis ir bendru paveldu, elementai, kuriais pripažįstama ir puoselėjama įvairovė. Šiandien priimtoje kultūrų tarpusavio supratimo skatinimo strategijoje kultūra pagrįstai priskiriama pagrindinėms mūsų politikos kryptims.“

Nauja politikos kryptis aptariama Komisijos komunikate „Europos kultūros programa globalizuotame pasaulyje“. Išsamiau ji svarstoma pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuriame aprašomos įvairios Europos Sąjungoje taikomos kultūros rėmimo priemonės. Priemonės parengtos po išsamių viešųjų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis.

Politiniame pareiškime pateikiami trys pagrindiniai tikslai, kartu sudarantys kultūros strategiją, skirtą Europos institucijoms, valstybėms narėms ir kultūros bei kūrybos sektoriams:

  1. Kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas;
  2. Kultūros, kaip Lisabonos strategijoje numatytos kūrybiškumo varomosios jėgos, skatinimas;
  3. Kultūros, kaip gyvybiškai svarbaus elemento Europos Sąjungai plėtojant tarptautinius ryšius, skatinimas.

Šiame komunikate taip pat aptariama Europos kultūros išorės dimensija, nes ES laukiama UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo pradžios. Komunikate teigiama, kad ES reikia kultūros strategijos, kuri būtų atvira tiek Europos, tiek pasaulio kultūrų įvairovei. Komunikate siūloma imtis priemonių, kad kultūra taptų dar svarbesne politinio dialogo su šalimis partnerėmis ir regionais visame pasaulyje dalimi, būtų skatinami kultūriniai mainai, o kultūra būtų nuolat integruojama į plėtros programas bei projektus.

Siekdama paremti tam tikrus veiksmus AKR šalyse, Europos Komisija siūlo įsteigti ES ir AKR kultūros fondą ir taip bendrai paremti AKR šalių kilnojamųjų kultūros vertybių platinimą, o kai kuriais atvejais ir jų kūrimą. Įsteigus fondą būtų sukurtos vietinės rinkos ir pramonės šakos, o AKR šalių kilnojamosios kultūros vertybės lengviau patektų į Europos rinką. Europos Komisija siūlo Bendrijai 2007–2013 m. fondui skirti apie 30 mln. EUR ir ragina valstybes nares skirti papildomą finansavimą.

Pagrindinis naujos politikos krypties aspektas – siūlymas nustatyti geresnės struktūros valstybių narių ir ES institucijų tarpusavio bendradarbiavimo kultūros klausimais sistemą. Mechanizmas pagrįstas atviru koordinavimo metodu (AKM), kuris sėkmingai taikytas sisteminant valstybių narių ir ES bendradarbiavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir socialinės apsaugos srityse.

Pagal šį mechanizmą valstybės narės ir Europos Komisija kartu nutartų dėl bendrųjų tikslų. Kas dvejus metus jos apsvarstytų pažangą, padarytą įgyvendinant šiuos tikslus.

Be to, šiuo komunikatu siekiama, kad kultūros sektorius – nuo individualių menininkų ir atlikėjų iki kūrybos ir kultūros pramonės – dar aktyviau dalyvautų sprendžiant Europos reikalus. Todėl siūloma patobulinta dialogo ir partnerystės su šiomis suinteresuotosiomis šalimis sistema – naujas Kultūros forumas.

Europos kultūros strategiją papildys kita ES kultūros srities veikla, pavyzdžiui, artėjantys Europos kultūrų dialogo metai (2008).

Daugiau informacijos:

http://ec.europa.eu/culture/eac/index_en.html

http://ec.europa.eu/culture/eac/communication/comm_en.html

Komentarai
  • Numirti – nenumirštant

    Tarsi lipdydamas, tapydamas ar droždamas drauge su aktoriumi vaidmenį, Tuminas, man regis, dar ir kaip psichoanalitikas stengėsi perprasti paties aktoriaus charakterį, jo meninę prigimtį.

  • Pašlovinimai „Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatėms

    Scenos meno kritikų asociacija apdovanojo laureates: „Teksto raktas“ įteiktas teatrologei Rasai Vasinauskaitei, o „Meno raktas“ – prodiuserei Rusnei Kregždaitei. Publikuojame laudacijas.

  • Odė scenai: „Auksiniai scenos kryžiai“

    Laikui bėgant komisija turės būti kuo įvairesnė, nes toks yra ir šiuolaikinis teatras. Šiemet ekspertų darbo rezultatai susifokusavo į labai tradicinį teatro modelį ir jo suvokimą.

  • Menas yra taika

    Šiemet Tarptautinės teatro dienos žinią siunčia norvegų rašytojas, dramaturgas Jonas Fosse: „Karas ir menas yra tokios pat priešingybės, kaip karas ir taika. Menas yra taika“.

  • [i]Locus vulgaris[/i]

    Scenos menai viešosiose erdvėse gali ne tik burti miestiečių bendruomenes, bet ir dalyvauti miesto istorijos pasakojimo ir viešųjų erdvių simbolinių reikšmių steigime ar transformavime.

  • Iš mūsų vaidybų (XVII)

    Kaip statyti psichologines Zellerio pjeses, kai neveikia (nes neįtikina) nei aktoriaus ir personažo atstumas, nei atstumo nebuvimas? Ką vaidinti aktoriui, kai jo kuriamas personažas yra ligos paūmėjimas?

  • Režisierius ir laiko derva

    „Mamutų medžioklė“ – tai nėra filmas apie Jono Jurašo biografiją. Bet per kelis jo gyvenimo epizodus papasakota apie epochą ir jos nuodus, galbūt tebeveikiančius.

  • Apie vaikus, kurie drįsta neišpildyti lūkesčių

    Vilniuje stebėjome istorijas apie lūkesčiais iš kartos į kartą perduodamas traumas ir sprendimus tai nutraukti pačiu netinkamiausiu ir beprasmiškiausiu būdu.