Režisieriaus Michalo Borczucho bandymas atkurti prarastą vaizdų pasaulį žodžių tėkme yra įdomus. Tačiau natūraliau būtų tai daryti kompaktiškesnėje erdvėje su minimaliu žiūrovų skaičiumi.
Paaiškėja, kad plepus, vizualiai nejaudinantis spektaklis „Lost Lost Lost“ pakeri net ne tekstu, o kalbėjimo veiksmu, išaugintu iki svarbiausios meninės priemonės.
Spektaklis nieko needukuoja. „Lost Lost Lost“ pastatytas tiems, kurie žino kontekstą, arba tiems, kuriems įdomu pažinti tuos originalius Jono Meko aplinkos žmones.
