Šokį, architektūrą bei kiną jungiantis „Šokis plius miestas“

2022 01 24 menufaktura.lt
Akimirka iš projekto „Šokis plius miestas“. Anastasijos Kaminskės nuotrauka
Akimirka iš projekto „Šokis plius miestas“. Anastasijos Kaminskės nuotrauka

aA

Jau nuo šiandien, sausio 24 d., LRT televizijos, LRT Plius eteryje ir LRT.lt mediatekoje žiūrovai matys „Šokis plius miestas“ intarpus-vaizdo klipus. Šįmet LRT, Lietuvos šokio informacijos centras, „Architektūros fondas“, Šeiko šokio teatras, Visagino kultūros centras ir kino studija „Just a moment“ drauge sukūrė 13 naujų trumpo metro šokio filmų, kurie leis patirti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą per šiuolaikinį šokį ir autentišką kinematografiją. 

Trečius metus vykstantis projektas „Šokis plius miestas“ dar labiau plečiasi. Šio sezono klipai kviečia susipažinti su šiuolaikine architektūra Lietuvoje - naujausiais ir vertingiausiais pastatais ir juos supančia aplinka: Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centru, verslo centrais „Alia“ Kaune ir „Green Hall 2“ Vilniuje, neseniai renovuotomis Nidos prieplauka ir Preilos gelbėjimo stotimi, Vilkaviškio autobusų stotimi, gyvenimui ir poilsiui skirtomis vila Giruliuose, „Smilčių vilomis“ Palangoje, namu prie upės Panevėžio rajone, individualių namų kompleksu „Metų laikai“ Svencelėje, kūrybinių industrijų inkubatoriumi „Tech Arts“ už Vilniaus, Tuskulėnų rimties parko koplyčia-kolumbariumu. Nauju žvilgsniu kviečiama pamatyti ir iš naujo atrandamas autentiškas Visagino miesto viešąsias erdves.

„Šokis - turbūt jautriausia išraiška, perteikianti architektūrinę mintį. Pastato formas, tūrį, erdves perteikia nuostabus šokio judesys, pabrėžiantis ir užtvirtinantis pastato charakterį. Žinutė perteikiama žiūrovui subtilia muzika ir šiuolaikiniu šokiu, užduodama nejaukius klausimus sau patiems. Ką norime pasakyti projektuojant ir kaip matome viską per kitas menines prizmes. Architektas mato visumą tūryje, supančioje aplinkoje, bendrame miesto kontekste. Žmogus, svečias, darbuotojas - kiekvienas jaučiasi kitaip patekęs į šią erdvę, kitokią aplinką. Šokio performansu jautriai ir tiksliai perduodama žinutė ir paliekama vieta savitiems pamąstymams“, - patirtimi dalijasi verslo centro „Alia“ Kaune architektas Laurynas Avyžius.

Pasak projekto komandos, šio sezono akcentas - kinematografinis pasakojimas. Šiemet prie kūrybinio proceso prisijungė kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė kartu su daug platesniu kino kūrėjų - režisierių, operatorių būriu. „Kino kūrėjams tai tapo puikia galimybe dalyvauti tarpdisciplininiame projekte: padedant profesionaliems architektams atidžiau pažvelgti į erdvę, kaip svarbią dalį kino pasakojimui. Taip pat išbandyti daugeliui mūsų visiškai naują žanrą - šokio filmą“, - sako D. Vildžiūnaitė 

Kino prodiuserei paantrina ir viena iš projekto organizatorių, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė: „Kadangi tai jau trečiasis toks šokio filmų ciklas, rezultatai tik patvirtina, jog šokio menininkai ne tik kuria naujas pastatų ir miestų prasmes, bet kartu sąveikaudami su architektūros bei kino sritimis lavina auditorijos skonį, prisideda prie šokio žanro populiarinimo. Šiemet šoka dar daugiau nematytų veidų, nemažai Lietuvoje reziduojančių šiuolaikinio šokio menininkų iš užsienio“.

„Mums teko didžiulė atsakomybė iš arčiau prisiliesti prie Tuskulėnų koliumbariumo rimties ir susikaupimo vietos, jos istorijos, paskirties, pajusti erdvės aurą, atskleisti nuostabų architektūros grožį. Nuo viršūnę puošiančios metalo skulptūros „Kančių karūna“, kriptų galerijos ir koplyčios kupolą puošiančios aukso sparnų mozaikos „Trejybė“. Prireikė kūrybinės komandos susitelkimo, įsigilinimo, kad prie objekto būtų prieita konceptualiai ir jautriai, labiau prisitaikant prie jo, užuot brovusis į jį. Užuot kalbėję apie mirtį, iškėlėme mintį apie galutinę laisvę, išėjimą, išsivadavimą ir savotišką nušvitimą. Stengėmės kurti vaizdo ir judesio choreografiją taip, kad ji būtų santūri, tauri ir primintų kelionę tarp šio ir anapusinio pasaulio“, - pasakoja šokio menininkė Erika Vizbaraitė.

Šįmet trumpo metro filmuose šoko Arūnas Mozūraitis, Džiugas Kunsmanas, Erika Vizbaraitė, Kamila Lil´K, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Miglė Praniauskaitė, Rūta Butkus, Vytis Jankauskas, Šeiko šokio teatro šokėjai - Gintarė Marija Ščavinskaitė, Inga Kuznecova, Mantas Černeckas, Oksana Griaznova, Viktorija Zobielaitė. Taip pat šokio menininkai iš užsienio, šiuo metu reziduojantys Lietuvoje: Adrianas Carlas Bibianas, Clara Gambino, Philippe Fontezas, Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai - Chih-Yuan Yangas, Ester Bega, Gavinas Law, Hung Von I, Irena Wiktor, Julija Mintautė, Kris Dao Nicholls, Ludovicas Murgia, Nacuhas Macumotas, Pepe Jaimesas, Francesca Pizzuti, Susanna Maggio.

Prie projekto režisierių Agnijos Šeiko, Jevgenijaus Tichonovo ir Vytauto Jašausko prisijungė Laura Tamošiūnaitė, Lina Lužytė, Saulius Paliukas, Urtė Sabutytė, operatoriai Elvina Nevardauskaitė, Ugnius Tuleikis, Vytautas Katkus. Šokį ir architektūrą papildo kompozitorių Antano Jasenkos, Davido Kovacsovicso, Gedimino Jakubkos, Mindaugo Lapinskio, Bottegos Baltazaro, Vlado Dieninio, Bartošo Eiliako, Ernesto Kaušylo ir Philippe Fontezo muzika.

Ankstesnių metų „Šokis plius miestas“ vaizdo siužetai iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus buvo pastebėti užsienio kultūros žiniasklaidos: jie buvo rodyti įvairiuose tarptautiniuose architektūros, šiuolaikinio šokio, televizijos ir medijų festivaliuose bei renginiuose. Praėjusių ciklų įrašus galima peržiūrėti čia.

LRT informacija

Naujienos