Dantės epinė poema Italijoje yra programinis kūrinys mokyklose, o kiekvienas žymesnis aktorius jaučia pareigą viešai jį perskaityti. Tačiau bandymų jį transformuoti į pilnavertį sceninį kūrinį nėra daug.
Ketinimai sukaupti daugiau lėšų ir surengti aukšto lygio programą atsimušė į krizės sieną: valdžia, nors ir buvo pažadėjusi skirti dvigubai daugiau, skyrė gerokai mažiau nei buvo įprasta.
Visuomenę papiktino tai, kad užkulisiuose pagrindine ir vienintele tuoj virtusiai Džiuljetai buvo padovanotas 1953 m. pastatyme Džiuljetą vaidinusios latvių teatro ir kino legendos Vijos Artmanės žiedas.
„Rezervatą“ ėmėsi statyti Pietų Prancūzijos teatras „Conduite Intérieure“, o „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ bus pristatyta Dubline vyksiančiuose šiuolaikinės lenkų ir lietuvių dramaturgijos skaitymuose.
Gal lūžis suteikti pagrindinę premiją provokatyviam spektakliui žymi naują tendenciją – teatrinį eksperimentą, radikalius formos ir turinio ieškojimus paversti norma, svarbiausiu vertės kriterijumi?
Būnant Maskvoje esi priverstas visą laiką būti totalinio politinio teatro akistatoje ir apmąstyti tai. Be viso kito žmonės, teatralai, karščiuoja, dega šiuo svarbiu žanru.
Rumunijos žiūrovai savotiškai ploja - iš pradžių lėtai, po to greitėja iki neįmanomai greito tempo, paskui vėl lėtai, ir vėl greitėja - ir taip kelis sykius...
Heinerio Goebbelso, kuris pirmiausia yra kompozitorius, darbai - pradedant dideliais pastatymais operose ir baigiant bežodėmis instaliacijomis teatrui - buvo atliekami daugiau kaip 50-yje šalių.
naujienų prenumerata 