„Ar Jums neliūdna, kad genda žiūrovų skonis? Juk tai, kad beveik po kiekvieno spektaklio žiūrovai ploja atsistoję, manau, toli gražu nereiškia, kad jie jus dievina”, – rašo žiūrovė apie Juozo Miltinio teatro situaciją.

Nacionalinio dramos teatro pastogėje jau apdovanoti už geriausius sezono darbus teatralai – režisieriai, aktoriai, kompozitoriai, scenografai, dramaturgai. Ketinu pasidalinti su skaitytojais įspūdžiais, nepretenduodama į išsamią sezono apžvalgą.

Pažvelgus į šiuos ir prisimenant pernai metų apdovanojimus, galima būtų rasti ir šios komisijos stilių bei atsekti skonius.

Anksčiau Kultūros ministerijoje egzistavęs teatrų registras netapdavo kliūtimi ekspertams pamatyti ir atrinkti iškiliausius teatro kūrinius ir kūrėjus. Tikimasi, kad šiemet jis taip pat neturėtų tapti kliūtimi.

Teatrai rodo, ką gerai suvirškina publika? Bet juk yra ir labai reiklios, išsilavinusios publikos, ir teatrų, kurie pakelia kartelę aukščiau nei žemiausio ar vidutinio lygio žiūrovo poreikiai.

„Auksinių scenos kryžių“ vertinimo komisija žada po kovo 20 d. paskelbti pretendentus į aukščiausius šalies teatro apdovanojimus. Bet kokia šventė ir prizų dalybos be intrigų?

Mes, žiūrovai, nebetylėsime. Nebekišime savo komplimentų į kojines, tų kojinių į sliekų dėžutes, tų dėžučių į žemę. Dažniausiai į kapinių žemę.

Čia nebėra istorijos, bet yra prasmės perteklius. Istoriją keičia ironija, ji daug geriau suriša ženklus į vieną tinklą – jis išlaikys, jei panorėsime kiek pasisupti virš skardžio.