„Lietuvos scena“ numeris tarsi apibendrina prabėgusius 2012-uosius, kartu visu pluoštu straipsnių supažindina su šalies dramos ir muzikos scenos naujienomis.

Juodos scenos fone švytintis baltas fortepijonas tarsi šaukia – „... ir užgimė Viltis, kad Mūsų kelias šviesesnis būtų...“ Tai spektaklis apie beviltišką viltį ir norą tikėti.

Lietuvos rusų dramos teatro žiūrovai aktoriui skyrė ypatingą dėmesį, kadangi jis savo vaidmenyse sugebėdavo rasti tokią intymią intonaciją, kad bendroje žiūrovų masėje sėdintis žmogus tapdavo ar pasijusdavo jo pašnekovu.

Gintautas Kėvišas: „Švyturių apdovanojimai per savo gyvavimo dešimtmetį jau peržengė vienos artistų kartos ribas. Šiandien matome, kad „Operos švyturiai“ ženklina jau kitos, jaunesnės menininkų kartos pasiekimus.”

Kūrėjai vieningai smerkia „chaltūras“ ir požiūrį į mažuosius teatralus kaip į protiškai ir emociškai nevisaverčius suaugusio žiūrovo pusfabrikačius. Tačiau kas nutinka, kad rezultatas scenoje dažnai labiau primena tą blogį, nuo kurio stengtasi bėgti?

Iš Nanooperos manifesto: operomanai siekia, "kad opera išliktų gyvosios kultūros dalimi. Opera turi reaguoti į pasiutusį šiuolaikinės kasdienybės šurmulį ir atsižvelgti į greičio kultą: greitą maistą, greitą miestą, greitą internetą, greitą seksą, greitą kreditą ir mažėjančias trukmes. Todėl atėjo metas gretai ir trumpai operai!"

Pagrindinės „Teatro Atómico“ trupės temos – tai paprastų žmonių istorijos, tragedijos ir svajonės. Scenoje perteikiamas kasdienis gyvenimas, situacijos nuspalvinamos teatrine kalba ar poezija.

Jurijus Ščiuckis: „Pasistengsime tai padaryti, o efektus, kuriuos sugalvojome, nukreipti į mintį, kurią žmonių širdyse norėjo pasėti Andersenas: be meilės ir kančios neįmanoma pasiekti sielos nemirtingumo“.

Ištyrinėjusi vaiko judesius, atitinkančius atskirus vaiko raidos etapus, choreografė gilinasi į tai, kaip, pavyzdžiui, vaikas iki metų šliaužia, ropoja, kaip jis nuo metų iki dvejų – eina, bėga, ir kaip nuo dvejų iki trijų – šuoliuoja, sukasi.

Internetinis Lietuvos teatro metraštis periodiškai pildomas vaizdo siužetais ir straipsniais apie naujus reikšmingus spektaklius. Ateityje visas metraščio turinys bus pateikiamas taip pat ir anglų kalba.

Kupinas geros nuotaikos, pilnas įvairių sumanymų, improvizacijos ir energijos - šalia daugelio vadybinių darbų, aibės projektų Artūras Šablauskas režisavo spektaklius neįgaliųjų teatrams, kūrė vaidmenis teatruose, TV serialuose.

Įvairiems „cechams“ priklausantys žmonės kalbėsis apie „Katedrą“ kaip akistatos tarp režisieriaus ir poeto, kūrėjo ir visuomenės, tautos ir jos sudievinamų herojų, sovietmečio ir dabarties, erdvę.

Vitalijus Mazūras: „Kitų mokslų apie teatrą neišėjau, todėl didžiausia akademija yra mano bobulytės pasakos, kurias girdėjau mažas būdamas“.

Teatras buvo įsipareigojęs per metus gauti 450 tūkst. litų pajamų, o šiais metais surinkta jau 900 tūkstančių. Aktoriai nesuprato, kad pinigai vagiami ne iš valstybės, bet iš jų. Juk už šiuos pinigus buvo galima pasamdyti geresnį režisierių, jo spektaklyje vaidinti būtų įdomiau.

Norisi kalbėti apie Kroatiją ir todėl, kad apie skausmingą mūsų pokarį pradėtų kalbėti kitos tautos. Jeigu mes rūpinsimės kitais, gal kažkas pasidomės ir mūsų istorija. Be to, ši pjesė man atrodo labai aktuali ir dabar.

Priimtas į Kauno dramos teatro studiją Stasys Radzevičius mokėsi aktorystės meno paslapčių pas garsiausius to meto pedagogus, aktorius bei režisierius – Borisą Dauguvietį, Aleksandrą Kupstą, Antaną Sutkų, Antaną Mackevičių ir kitus.

Gastrolių organizatoriai tikina, kad užsienyje gyvenantys lietuviai noriai lanko lietuviškus spektaklius. Visiems malonu girdėti gimtąją kalbą: „Po kiekvieno tokio renginio visi jaučiamės lyg trumpam sugrįžę į namus“.

„Hotel Pro Forma“ yra viena žinomiausių šiuolaikinio scenos ir vaizduojamojo menų kūrybinių trupių Europoje. Kiekvienas naujas pastatymas yra naujas eksperimentas, sujungiantis dvi dimensijas – idėją ir erdvę.

Pirmos vietos laimėtojoms atiteko 3 000 Lt premija, kurią abi jau žino kur išleis: Virginija – naujam fotoaparatui, Indrė – atsidės vestuvėms. Kitąmet aktoriai bus apdovanoti bilietais į prestižinius Europos teatrų festivalius.

Fizinė ir kalbinė agresija, raumenys ir keiksmai, kovos menų plastika, smagiai chuliganiškas požiūris į visus tradicinius sceninės kūrybos elementus nuo dramaturgijos iki vaidybos. Kas tai yra? Kodėl? Kam?