Aš savęs neanalizuoju, pamirštu sunkius, negerus dalykus… Didžiausias pokytis yra tai, kad aš turiu sūnų. Čia atskaitos taškas. Gyvenimas iki vaiko eina vienaip, o jam gimus, prasideda „nauji mūsų eros metai“.

Scenografijai viskas svarbu – istorinės studijos, socialinio konteksto analizė, filosofinės spekuliacijos ir egzistencinės frustracijos, marazmatinės būsenos, metaforinis grybavimas ir nemetaforinis vyno gėrimas ir dar velniai žino kas...

Keturių šalių kultūros ministrai ir kultūros ekonomikos ekspertai Menų spaustuvėje diskutavo apie kultūros įtaką ekonomikai, skaitmenizaciją ir autorines teises bei kaip turi elgtis ministrai krizės metu.

Tu prisiimi pedagoginę atsakomybę, nes ką duodi vaikui valgyti, tą jis ir virškins. Tokia pozicija profesijoje šiuo atveju yra ir pilietinė. Juk publiką reikia ugdyti nuo mažens, o ne imti ir šokiruoti 50-ties metų namų šeimininkę.

„Atnešantis ir laiku padedantis kėdę butaforas yra lygiai toks pats svarbus, kaip ir pagrindinį vaidmenį atliekanti solistė, nes visi mes – tarsi laikrodžio mechanizmas, ir nuo kiekvieno sraigtelio priklauso sklandus darbas“

Režisuojant kartais tenka dantimis ir nagais apginti savo idėjas. Darbas teatre man – kovos klubas, kuriame auginu savo dvasios raumenis, o rašymas – atgaiva.

Sako, kad Cezaris žinojo apie sąmokslą, tačiau atsisakė apsaugos. Kaska valdovui kirto pirmas, bet nepataikė, kliuvo jam pačiam. Kiti irgi ne ką geriau pasirodė - patys susipjaustė. Nemanau, kad nuo tų laikų labai atitolome.

„Dieve, kokia jauna buvau, kaip jaudinausi. Tada sakiau sau: „Atiduosiu save visą! Iki kraujų!” Dabar žiūriu į jaunas aktores, kurios taip vaidina, ir sakau sau: „Ateis ir jums laikas, kai nustosit tai daryti.”