Lapkričio 14-27 d. Maskvoje vykęs festivalis „Naujasis Europos teatras" (NET) šįmet pakvietė daug garsių vardų. Festivalį atidarė Oskaro Koršunovo spektaklis „Hamletas". Siūlome keletą Maskvos teatro kritikų recenzijų.

Statytojai sukūrė miestietišką spektaklį, jo laikmetį apibrėždami finale rodomais dinamiškais kino vaizdais iš XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių: judri miesto gatvė, rieda karietos, juda žmonių minios, galiausiai - publikos pilna milžiniška arena.

Reikalingi tokie ansambliški spektakliai trupei - kaip vienijanti kūryba, kaip teatro - šeimos pajautimas. Gražu (ir netikėta), kad režisierius lengvai rado bendrą sutarimą su aktoriais, suteikė jiems teatrinio žaidimo džiaugsmą.

Rusų dramos teatre įvyko premjera - Grigorijaus Gorino „Juokdarys Balakirevas". Šią unikalaus rašytojo, mirusio 2000-aisiais, paskutiniąją kūrybos pjesę režisavo Algirdas Latėnas.

Lapkričio 11, 12 dienomis Menų spaustuvėje ryškiai švietė žalias, išėjimą nurodantis ženklas, - plakatas, kvietęs visus užeiti į spektaklį ir su jauna „Trupe liūdi" nuspręsti, išvažiuoti ar ne.

Rolandas Kazlas, imdamasis Čechovo apysakos „Palata Nr.6", suteikė vilčių, kad turi ką pasakyti apie šiandieną; bet žiūrint spektaklį daugiau klausimų kelia ne jis pats, o vidinė Rolando Kazlo logika: kodėl jam prireikė imtis režisūros?

Aktorius Rolandas Kazlas praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame dramos teatre pristatė spektaklio „Palata" premjerą, į kurią kvietė programėlė, primenanti paciento kortelę.

„Vakaras su knyga" - įdomus jaunų žmonių bandymas savaip perskaityti visiems žinomą Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita". Tai nėra bandymas kažkuo nustebinti, be to, kažin ar tai būtų įmanoma.

Teatrui beliko įminti mįsles, paslėptas žodinėje L.Tolstojaus teksto struktūroje ir L. van Bethoveno garsų pasaulyje. Malonu, kad mano matytame spektaklyje „Kreicerio sonata" dauguma mįslių buvo įmintos ir savaip interpretuotos.

„Auksinė kaukė“ Vilniuje“ pristatė Magnitogorsko A. Puškino dramos teatro spektaklį „Audra“. Natūralizmą švelnina lengva stilizacija, tiksliai atrasta intonacija, dėl to veiksmo humoras, dramatizmas ar net tragizmas niekada nesuskamba vulgariomis natomis.