Gyveno kartą „Stalo teatras". Jo mama buvo Saulė Degutytė, režisierė ir aktorė, apsėsta pasakų. Jos rankose kelnės-kojinės virsdavo gyvatėmis, o batukai - vaikais. Pipirinės prabildavo kaip seneliai, o druskinės tapdavo senelėmis. Ar išties daiktai gali kalbėti?

„Tai buvo didelis iššūkis - įsivaizduokim, atvažiuoja belgas į Lietuvą ir kuria spektaklį „Tadas Blinda". Dar baisiau - atvažiuoja lietuvis ir stato „Zorbą", kuris yra vienas pagrindinių „graikiškumo simbolių".

Vladas Bagdonas, kaip pats juokauja, nuo pat pradžių buvo pasmerktas vaidinti dramatiškus vaidmenis, su kuriais anksčiau ar vėliau vis tiek imdavo ir susigyvendavo...

Rengiamos knygos apie teatro ir kino aktoriaus Algimanto Masiulio gyvenimo bei kūrybos kelią fragmentas. Ištraukos iš pokalbio su aktoriais, Panevėžio dramos teatro kolegomis Stasiu Petronaičiu ir Regina Zdanavičiūte bei režisieriumi Gyčiu Padegimu

Italija, Lenkija, Rusija, Portugalija. Šių valstybių teatro gerbėjai jau nusilenkė garsiam režisieriui Eimuntui Nekrošiui, parodžiusiam savo naujausią kūrinį „Idiotas" ir trumpam grįžusiam į Lietuvą.

"Spektaklio dieną atsikeliu sveikas, o šiaip - sulūžęs, sukiužęs, - šypteli 83 metų aktorius Juozas Meškauskas. - Teatras - geriausi vaistai."

Teatru užsikrėčiau Jaunimo teatre, kur prasmukęs žiūrėdavau tokius spektaklius, kaip „Kvadratas", „Jasonas", „Ilga kaip šimtmečiai diena", „Pirosmani, Piromsani". Akademinis man nepatiko, išskyrus mano dėdę.

Nors gimė lapkričio 2-ąją, Rimas Driežis savo penkiasdešimtmetį „Lėlės" teatre švęs ateinantį sekmadienį. Paklaustas, kada buvo jo naujausia premjera, lėlininkas pirmiausia pasižiūri į spektaklių sąrašą. Tada praneša: 2007-aisiais, „Daktaras Dolitlis".