Turiu puikią komandą, jokiu būdu nesijaučiu nei misionieriumi, nei kuo nors ypatingas. Mane supa kolektyvas, kuris pribrendęs permainoms.

Šiemetinis nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ gimė iš naujo. Moterų pagalba. Net jei tai ir galinčios čirškėti lauže bobų pjesės.

Dėl Bagdono paprastumo – žinai, skaitydama knygą pamaniau, kad kartkartėmis jis tyčia prižemina toną, tyčia kiek supaprastina ar net nuvertina įvykius, santykius, save, savo darbą.

Londone arbatos parduotuvėje pardavėja, išgirdusi mūsų pokalbį, ištarė: „Kaip smagu - lietuviai. Turbūt nežinote, kad čia ir Karnišovo teatras atvažiavo."

„Jei norite kefyro, bet randate sugižusį pieną, jo juk neperkate“, – situaciją vertino Rolandas Atkočiūnas. „Žinau savo vietą, bet tai, ką padariau, nebuvo taip blogai, kas rodoma Panevėžio scenoje“, – nuoskaudą liejo Rimas Morkūnas.

Vida gyveno Kaune. Šis miestas ją yra apdovanojęs, tačiau daug didesnį apdovanojimą miestui paliko pati Vida.

Agnė Zuokienė dėkojo Dievui, kad šis apšvietė jai protą nesirinkti teatrologės specialybės. Išties verta Dievui už tai dėkoti, nes nepakeliama kančia būtų skaityti teatrologės A.Zuokienės recenzijas.

Norėtųsi vėl susigrąžinti kažkada buvusį teatro kritikų, teatrologų kaip viešųjų intelektualų statusą. Teatrologas turėtų mąstyti ir ne žvelgti ne vien į teatrą, o aprėpti daugiau.