„Iš tikrųjų dirbame niekam nereikalingą, jokio skaidrumo mūsų veiklai nesuteikiantį darbą – pildome nereikalingus popierius, kurie nuskęsta kažkur archyvuose ir niekas jų daugiau nebemato“.

Tas 90 psl. apimantis įstatymas prieštarauja pats sau, ir be papildomų teisininkų paslaugų jo neįmanoma vykdyti. Taigi Kukučių galerija ieško teisinių paslaugų teikėjų, kurie padės išaiškinti įstatymą.

Pateikiami Almos Braškytės ir Vaido Jauniškio tekstai apie Rolando Rastausko knygą, skambėję per knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje.

Daugeliui jį skaičiusių atrodo, kad tai scenarijus à la Tarantino. Visa, kas mano aprašyta, vyko iš tikrųjų. Aš apskritai neturiu vaizduotės. Ją, tikiuosi, turi mano skaitytojai.

Jonas Vaitkus pripažino, kad nėra didelis patriotas, todėl tiesą vertina labiau už tautiškumą. Kito kelio jis nelabai mato ir neįsivaizduoja.

Padarykite taip, kad viskas vyktų protingai, padarykite tai visiems – puiki proga. Ir tada visi laimingai gyvensime savo Tėvynėje. Bent jau viešųjų pirkimų prasme.

Pasirodo, jokio kranto tu nepasiekei, o tik dar giliau grimzti, kaip tas Niutono obuolys, Dievo valia prigrūstas gimtosios nuodėmės sunkumo: garmi dugnan be paso, socialinės tapatybės, be jokių prošvaisčių sulipdyt save naujojoj žemėj.

Kada gi mes suprasime, kad kitokia nuomonė neverčia mūsų išduoti savąją, bet suteikia galimybę praplėsti savo mąstymą kitokia patirtimi, kitokiu suvokimu?