Pirmasis režisieriaus įspūdis, skaitant Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, buvo neįtikėtinas Kazimiero Pokšto žodžių panašumas su fašistų lyderio Benito Mussolini’o kalbomis.

Po spektaklio vykusioje diskusijoje festivalio kritikai įžvelgė pasąmonės ir sąmonės sąlytį, sąmonės ir prisiminimų srautą: „tarsi erdvėje tvyrotų prisiminimai, kurie išnyra, dingsta ir vėl sugrįžta.

Kunstenfestivaldesarts, – festivalis su „europine širdimi“ – kosmopolitiška, įvairių Briuselio kultūrų ir jų centrų, bendruomenių sankryža, teritorinių, lingvistinių ir etninių pretenzijų taikaus mūšio laukas.

Vilniuje spektaklį „atradęs“ teatro kritikas Jeanas Pierre‘as Thibaudat Paryžiaus scenose dar kartą išvydęs madrigalines operas džiaugėsi: „Tai yra puikus pavyzdys, kai operos ir dramos žanrų gerbėjai susitinka viename spektaklyje“.

Gegužės 19 dieną antrajame pagal dydį Danijos mieste Orhuse baigta rodyti Oskaro Koršunovo pastatyta Moliere´o komedija „Tartiufas". Tai pirmasis Lietuvos režisieriaus susitikimas su garsiausio XVII a. komedijų meistro kūryba.

Žinomas lietuvių teatro režisierius Mindaugas Karbauskis paskirtas Maskvos akademinio V. Majakovskio teatro meno vadovu, pranešė trečiadienį Maskvos kultūros departamentas.

Šių metų festivalis – ypatingai perkrautas. Reikėjo mažų mažiausiai dviejų sveikatų, kad galėtum atlaikyti jo krūvį: ištverti net tris spektaklius, o po jų dar ir vienai ar kitai trupei priklausantį pobūvį.

Pernai šis spektaklis pelnė ir svarbiausią Rusijos sostinės teatro apdovanojimą „Krištolinė Turandot“, šį apdovanojimą gavo ir pagrindinį vaidmenį spektaklyje sukūręs aktorius Sergejus Makoveckis bei Sonią vaidinanti aktorė Marija Berdinskich.

Transliacijų metu atlikti išsamūs auditorijos tyrimai parodė, kad vien pirmąją transliaciją – Racine‘o „Fedrą“ su aktore Helen Mirren – tiesiogiai per vieną vakarą pamatė apie 15 000 žmonių. Dar niekada spektaklis kine nebuvo transliuojamas tiesiogiai, t.y. pristatomas kaip lygiavertė alternatyva

Man atrodė, kad Molière‘as, kaip ir apskritai klasicizmas, – pernelyg taisyklingas, todėl nuobodus. Tik dabar, tiesiogiai susidūręs su Molière‘u, patyriau, koks tai įdomus, turtingas ir gyvas teatras, kur į klasikinės poezijos rūbą įvilktas Renesanso gaivalas su visu savo karnavaliniu šėlsmu.