Per visą Ilgąją Kauno dramos teatro salę nutiestoje senovinėje gatvelėje prabėga būsimojo rašytojo Anderseno vaikystė. O joje ir skurdas, ir vaikų užgauliojimai, ir pasakos, kurias močiutė vieną po kitos traukia iš stiklainių. Įdomiausia, kad spektaklyje kartu su profesionaliais aktoriais vaidina daugiau kaip šimtas vaikų.

SPAUDA______________________

Spektaklis interpretuoja H.Ch.Anderseno biografiją, perpindamas pasakojimą žinomiausių jo pasakų intarpais. Su vaikais sugebama kalbėti apie meilę, mirtį, skriaudą ir kitas nelengvas temas. (...) profesionalai čia neabejingi savo misijai, o sceninės užduotys vaikams parinktos jautriai, kad nebūtų žalojamas jų natūralus artistiškumas. (...) Spektaklis kameriškas, nepaisant to, kad scenoje nuolat keičiasi daugybė vaikų grupių. Jis vertas paminėti ir dėl skoningų bei funkcionalių dailininkės Kotrynos Daujotaitės, choreografės Rasos Magilaitės-Sviderskienės bei kompozitoriaus Raigardo Tautkaus darbų.

Alma Braškytė „Būsimieji aktoriai įrodė, kad teatre įmanoma nemulkinti vaikų“. Lietuvos rytas/Mūzų malūnas, 2005-10-25

(...) šiek tiek idealizuotos Anderseno biografijos fragmentai komponuojami su danų rašytojo pasakų ištraukomis, ieškant sąsajų tarp rašytojo ir jo pasakų herojų. (...) estetiškai stilingame ir emocionaliame spektaklyje labai natūraliai vaikams kalbama reta tema – apie amžiną mirties ir gyvenimo kaitą. (...) Mažieji tiesiog organiškai dalyvauja (kaip aktoriams pavyko rasti tokį jaukų intymų santykį su jais?), vyresnieji jau mėgina kurti personažus, santykius tarp veikėjų, vertinti įvykius...

Ridas Viskauskas „Teatro skerspjūvis Anderseno „peiliuku“, Literatūra ir menas, 2005-10-28