Spektaklio užuomina: reikia mokytis gyventi ir išgyventi kuo daugiau buvimo dabar palaimos kasdienybėje ir realybėje, kad sustabdytume šią atpalaiduojančią amžinybės trauką. Man džiugu, kad Lietuvoje formuojasi filosofinis teatras.

Ilgą laiką nepasidavęs socialinio teatro madai ir net demonstratyviai kūręs iš konkretaus laiko „iškrentančius“ spektaklius Gintaras Varnas per pusmetį pastatė dvi šiandien populiarios vokiečių dramaturgės Dea Loher pjeses.

Jausmai bekovodami poilsio geidžia, / Kasdieną prie kapo slenku jau artyn.

P.Vaičaitis

Naujajame šiųmetės Nacionalinės premijos laureato Gintaro Varno spektaklyje „Nekalti“ nejaukią, pilką aplinką praskaidrina scenos gilumoje kartkartėmis įsisiūbuojanti baltai žydra jūra.

Nusileidžia didelė plokštuma su ant jos ištapyta jūra. Veidu į ją stovi du vaikinukai Fadulas (Valentintas Krulikovskis) ir Elisijo (Valentinas Novopolskis), iš jūros mėlio bando išburti ateities horizontus, smėlio jūros ilgesį, aukštą-beribį ir žemą-ribojantį dangų.