Nesurikiuotos Liudo Gustainio pastabos apie Sigito Parulskio „Tris pjeses“: „Iš gyvenimo vėlių“, Pjesė „P.S. Byla O.K.“, „Nesibaigianti vienatvė dviem“.

Kažkodėl galvojama, kad lėlės ne tik buityje, bet ir teatre gali patikti nebent mažiems vaikams, kurie, neva kvailiukai, dar nepriaugo iki „tikrojo“ teatro. O be reikalo.

Audronis Liuga pademonstravo „Naujosios dramos akcijos“ meninės programos vientisumą ir tobulumą. Akademiniu požiūriu Lietuvoje kol kas jokie festivaliai tokių programų neparengė.

Kauno dramos teatras jau prieš keletą metų atgaivino ir tęsia seną gastrolių Vilniuje tradiciją. Peržvelgus sezono premjeras galima konstatuoti, kad teatras nenusikalė savos „sezono vinies“. Ja gastrolėse liko užpernykščiai „Nekalti“.

„Naujosios dramos akcijos“ metu parodytas spektaklis „Viskas tuštybė“ subtiliai ištrynė ribą tarp realybės ir meninės erdvės scenoje. O po kelių dienų parodyta Agniaus Jankevičiaus premjera „Kelionė į kambario vidų“ parodė, kad šis režisierius ieško ir verčia ieškoti šalia esančius.

Sunku nuspėti, kokia logika vadovaujasi teatrai nustatydami bilietų kainas. Ar jie pasikliauja savo intuicija, ar remiasi kitų kolegų patirtimi? O gal tiesiog puikiai išmano scenos meno „produktams“ taikomus kainodaros principus?

Praėjusią savaitę Vilniuje Menų spaustuvė surengė Europos kultūros tinklo „Trans Europe Halles“ narių susitikimą. Su Polu Bogenu, tinklo prezidentu, kalbėjomės apie kultūrą, jos reikšmę visuomenei, meną bei jo tikslus.

Praeitą savaitę Menų spaustuvės organizuotame Europos kultūros centrų tinklo susitikime buvo kalbama apie meno naudą miestui ir naujų erdvių būtinybes.