Vienas labiausiai vykusių sprendimų – atsisakyta Elijaus, šis personažas konstruojamas vien iš kitų pasakojimų, skirtingų požiūrių į jį. Pagrindinis veikėjas parodomas vien kitų žmonių akimis.

Kaip ir „bajavykuose“, čia svarbiau veiksmas nei vaidyba (daug judesio, daug pasirengimo kovai, nemažai triukų), čia pagrindinio įvykio reikia laukti ilgai, o kai sulauki, jis įvyksta greitai.

Homoseksualumo tema šiam režisieriui niekada neatrodė svarbi ir prasminga pati savaime – tai tik nežymus, nereikšmingas bendražmogiškos dramos ornamentas.

„Liepsnos“ kartu su spektakliais „Budėjimai“ ir „Žinia“ galėtų sudaryti trilogiją, nes visuose trijuose apčiuopiama labai panaši vidinio žmogaus pasaulio analizė – nerimastingas balansavimas tarp ryžto veikti ir abejonės, savo tikrojo kelio paieška.

Kone kertinė frazė, nutraukianti grybų norą kariauti: „Vyrai, slėpkitės greičiau, / Aš grybautojus mačiau!“, ištariama kaip paprasčiausias sakinys, o pasirodę grybautojai menkai tesiskiria nuo pačių grybų.

Neįsivaizduoju, kaip kitaip nei prisiviliojant perspektyvius kūrėjus Panevėžio teatro bendruomenei pavyktų ištrinti jau senokai išryškėjusį lygybės ženklą tarp provincijos ir provincializmo, kurį Leonidas Donskis yra pavadinęs pasitenkinimo savimi ir neatsakingumo už nieką rojumi.

Turbūt šio teksto pasirinkimą lemia du dalykai: viena vertus, stipri, įtaigi dramaturgija, kuri net naujai interpretuojama, adaptuojama, perkuriama ar atkuriama negali atsikratyti galingo klasikinio kūrinio rimties.

Aktoriai ne veiksmu, o tekstu čia ir dabar sukuria įvykio aplinkybes, laiką, scenovaizdį, personažų išvaizdą, jų charakterio ypatybes ir kt. Jie neįsikūnija į vaidinamus personažus, o tiesiog papasakoja apie juos, nuolat išlaikydami tam tikrą distanciją.

Sunku būtų įsivaizduoti kitą aktorę, o ne Ingą Talušytę Leticijos vaidmenyje, ne veltui ji net dublerės neturi. Atrodo, kad Peteris Shaferis specialiai šį vaidmenį parašė jai.

Turint omeny pagreitintą mūsų laikų įvykių multiplikaciją, keturiolikos metų laikotarpis, skiriantis abu spektaklius, yra didžiulis laiko tarpas Lietuvos kultūros kismo istorijoje.