Geriausia jaunoji solistė tarptautiniuose operos Oskaruose - beprotiškai didelis pasiekimas. Ir jis dar didesnis ir iškilesnis, nes antri metai iš eilės mūsų merginos jį nusineša be jokios konkurencijos pasaulyje.
Scenos, kurių Vilniuje ir Rygoje nebuvo, Estijoje tapo ryškiausiomis. Vilniuje neliko teroro aktų scenų. 2011 metais šie įvykiai buvo ne tokie aktualūs kaip šiandien. Dabar Beno ir kitos jo moters meilės istorija, susijusi su sprogdinimo išpuoliais Liverpulio metro stotyje, tikrai liktų.
Jausmas – štai kas yra svarbiausia žmogui bendraujant su žmogumi, tautai su tauta. Jeigu mūsų kelias į Kinijos gyventojų širdis ir galvas – per sceną, o ne per prekybos centro lentyną ar istorijos vadovėlį, eikim šituo keliu.
Krystianas Lupa Kinijos žiūrovams prisipažino: „Susitikimai su žiūrovais yra abipusis darbas. Manau, šie žiūrovai irgi daro tam tikrą darbą spektakliui.“
Williamo Shakespeare´o kūriniai populiaresni ir labiau suprantami ne Jungtinėje Karalystėje, o Brazilijoje, Indijoje, Kinijoje, Meksikoje ir Turkijoje. Ar tai turėtų būti nacionalinė gėda britams?
Išeiti iš užburto darbų rato ir pajusti, ką reiškia, kai gyvenimas nėra suplanuotas į priekį. Jeigu po šios patirties dar norėsiu grįžti prie įvairių scenos meno formų, tai ir grįšiu. O jei ne, tai ne.
Ir apskritai: ar reikia atsiprašinėti dėl meno? Kartais jis parodo tai, nuo ko esame linkę nusisukti. Jo dėka gyvenimas tampa labiau suprantamas ir lengviau pakeliamas.
Mums buvo svarbu, ką patys galime duoti Varšuvai greta teatro kaip vietos, ir supratome, kad tai - atvirumas Europai. Mes norime išugdyti publiką, pripratusią nuolatos matyti užsienio atlikėjus.
Balandžio 23-ją - Williamo Shakespeare´o mirties dieną - Krajova ir jos festivalis taps Europos teatro centru: čia bus teikiama XV-oji Europos teatro premija ir XIII-ieji „Naujosios teatro realybės“ prizai.
Visuomenė - nesvarbu, rusų, mūsų - priėjo kažkokią sieną. Bijome apokalipsės, tad Yana Ross apie ją įspėja? Ne, tai jau vyksta. Jos vizijoje keršytojas ir teisėjas yra menininkas.
Priėmiau mandatą iš Graikijos kultūros ministro, kad suteikčiau visiems meninio pasirinkimo laisvę. Išaiškėjo, kad Graikijoje toks dalykas nebėra įmanomas.
Paklaustas, kodėl pasirinkęs Shakespeare´o pjesę „Dovis už dovį", Oskaras Koršunovas paaiškino, kad tai - ilgų pokalbių su teatro vadovu Tadeuszu Słobodzianeku rezultatas.
