Kauno kamerinio teatro spektaklis „Karštas šokoladas“ buvo sutiktas su dideliu susidomėjimu ir itin palankiai įvertintas. Aptarimo metu kauniečių darbas kritikų buvo įvardintas kaip postmodernizmo klasika.
Shakespeare‘as lieka nepažeistas, jis tik perkeltas į šiandieną, kur Laertas už tėvą grįžta keršyti nešinas šaunamuoju ginklu, vietoj šarvų matome apsaugininkų aprangą, vietoj karūnos – prabangius kostiumus. Cigaretė, stiklas viskio, apsaugininkų ausinės.
Chabarovsko teatro „Malyš” nominuotas net keturis kartus: už geriausią mažos formos spektaklį, už geriausią režisūrą – Konstantinas Kučikinas, scenografiją – Andrejus Nepomniaščius ir už kostiumus – Natalija Sydzykova.
Materialiniu požiūriu šiandienos gyvenimas geresnis, bet žmonės, jų mentalitetas suprastėjo. Anksčiau jie vadovavosi gilesnėmis vertybėmis. Yra daug išsilavinusių žmonių, bet jie tapo paviršutiniški. Galbūt jie išmoko visuomenės žaidimų, bet pasigendu žmogaus egzistencijos gelmės.
Dėl „Auksinės kaukės” geriausio režisieriaus titulo rungiasi du lietuviai - Rimas Tuminas („Dėdė Vania”) ir Mindaugas Karbauskis („Lygiosios trunka akimirką”) bei aktoriai, vaidinantys šiuose spektakliuose.
Lygiai prieš 11 metų pastatytas spektaklis iki šiol renka tarptautinius apdovanojimus. MOT festivalio įsipareigojimas - tapti OKT/Vilniaus miesto teatro projektų koprodiuseriu.
Vertinant slovėnų teatrą, pirmiausia į akis krenta du dalykai: menininkai turi nemažai idėjų ir yra tiesiog apsėsti publikos įtraukimo manijos. Tik trijuose iš matytų dešimties slovėnų spektaklių ar performansų žiūrovai galėjo savo vietose mėgautis komfortabilia tamsa.
Maskvoje - lietuviškas užsieniečių teatras pagal Čechovą: suomių režisieriaus videoinstaliacija „Vyšnių sodas“ su lietuvių aktoriais ir prancūzų režisieriaus Erico Lacascade´o spektaklis „Dėdė Vania“.
naujienų prenumerata 