Apie išsišokėlį Jokūbėlį, jo patirtus nuotykius, draugus ir mokytojus spektaklyje kalbama pasitelkus gatvės kultūros stilistiką - urban stiliaus šokius, techno muziką, slengą.

Šešios jonėninio stiliaus marmurinės moterų figūros – kariatidės, laikančios Erechtejono šventyklos ant Akropolio kalvos šoninį portiką, – daugelio atmintyje gyvas paveikslas.

Pasirodymai, kūriniai su garsiausiais 8-ojo dešimtmečio Niujorko kontrkultūros ir avangardo atstovais. Jos darbai analizuojami greta Marinos Abramovic performansų, Elizabeth LeCompte ir „The Wooster Group“, Roberto Wilsono spektaklių.

„Mes manome, kad krizė prasideda nuo šeimos“, pranešė nuo scenos Schillingo teatro atstovai. Todėl „Kretakor“ trilogijos kūriniai skirti vis kitam šeimos nariui. Opera – tėvui, drama – motinai, filmas – sūnui.

Vizionierius – žmogus, kurio regos laukas platesnis nei įprasta, nebūtinai suprastas, bet būtinai suprantantis. Tuo tarpu eretiko pažiūros radikaliai prieštarauja visuotinei nuomonei.

„Vilkolakio“ teatre jis pastatė net 83 spektaklius. Teatras išsiskyrė savo satyrine kryptimi, liaudies teatro formų gausa ir jų talentinga interpretacija.

Kodėl pasirinktas stoties peronas? Vieta, kur žmonės laukia atvykstančiųjų arba savo traukinių, kur žmonės išvažiuoja ir atvažiuoja, bene taikliausiai įkūnija finalinę išsiskyrimo dvasią...

Norvegijos žmonės šviesėja. Meno lankytojų, žiūrovų daugėja dešimteriopai. Didžiausios laimės šaltinis – naujasis Operos teatras. Nuo kultūros šviesėjantys žmonės ir pačios valstybės turtą kuria.

Valentinas Masalskis: „Mes beveik visiškai sunaikinome mažąjį verslininką, kad dar nesusivokta, jog kiekvienas žmogus, o ne masinis tiražas yra vertybė. Kultūra negali be verslo, o verslas – be kultūros”.

Aleksandras Rubinovas: „Nežinau, ar kitais metais “Monobaltijos" festivalis įvyks. Reikia sėsti ir viską su buhaltere suskaičiuoti, tada gal kiek ir paaiškės, nes vien pažadais festivalio surengti neįmanoma.“

Aktorė Adrija Čepaitė komentuos nebylias scenas ir visa kitą vaizdą scenoje natūraliai įsiterpdama pauzėse tarp dialogų. Gyvas spektaklio komentavimas ir pasakojimas leis neregiams žiūrovams geriau suvokti spektaklį.

Meninė aktorių branda ir meistriškumas vertinami šiais požiūriais: tikslus vaidmens linijos sukūrimas, vaidmens tikslai, siekiamybės, tekstas ir potekstė.

Prestižines Molière‘o ir Laurence‘o Olivier premijas pelniusi šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Géraldo Sibleyras pjesė „Vėjas tuopų viršūnėse“ Lietuvoje statoma pirmąkart.

Gegužė atiduota šokiui: po festivalio - Williamo Forsythe´o skaitmeniniai šokio projektai, festivalis vaikams „Dansema“, choreografinių miniatiūrų „Kūrybinis impulsas“.

„Artisto pasitraukimas iš didžiosios scenos yra gražus tik tuomet, kai užlipęs ant jos koncertuoti, dainininkas dar gali pasirodyti kaip tikras profesionalas", - sako Virgilijus Noreika

Europos operos diena pradėta švęsti 2007 m., minint pirmuoju operos šedevru laikomos Claudio Monteverdi operos „Orfėjas“ 400-ąsias sukūrimo metines.

Hana autoavarijoje netenka vaiko. Psichologas jai pasiūlo radikalų gydymą - susitikti su kaltu dėl jos vaiko žūties. Jo žodžiais tariant - sužmoginti pabaisą ir taip jos atsikratyti...

Aleksandras Rubinovas: „Ne paslaptis, kad įvairūs festivalių rengėjai kviečiasi svečius dažnai vadovaudamiesi draugystės principu. Šito šiame festivalyje tikrai nėra ir negali būti”.

Vytautas V.Landsbergis: „Tai pasaka apie mažą pelytę, kuri tupi po lova ir visko bijo. Ir, kas keisčiausia, – tai, ko ji bijo, dažniausiai ir atsitinka”.

„Šokio ir scenos menų institucijos bei finansavimas Vokietijoje“: seminaras, kaip tik skirtas mūsų įstatymų leidėjams. O ką tai realiai suteikia kūrėjams, įrodys Pinos Bausch mokinės spektaklis „kiekvieną mielą dieną“.