Koršunovo perkurti čechoviški personažai scenoje „migruoja“, užleisdami vietą visagalėms, sielas draskančioms emocijoms.

Teatro edukacijos sistema veikia kaip didžiulis mechanizmas, reikalaujantis greitų rezultatų. Vis dėlto ta sistema duoda puikius rezultatus ir kai ką būtų verta pritaikyti Lietuvoje.

Spektaklyje „Melancholijos bokštai“ poetinėmis metaforomis kalbama apie žmogaus sielos tamsą ir šviesą, kūrėjo egzistencinę pilnatvę ir ištvermę.

Žymiojo „Operadagen Rotterdam“ programoje operos „Geros dienos!“ ir „Confessions“ bus parodytos net šešis kartus.

Bet viso to centre yra žmogaus siela ir klausimai apie gyvenimo prasmę - klausimai, kurių šiandien, rodos, niekas nebekelia.

Publika tiesiog sprogo aplodismentais, susitikime kritikai ir žiūrovai žarstė komplimentus, o festivalio komisija Agniešką Ravdo apdovanojo geriausios jaunosios aktorės prizu.

Labai myliu Lietuvą, jaučiuosi su ja susijęs ir noriu, kad mano bendradarbiavimas su ja taptų vis glaudesnis.

Tris premijas pelnė Mindaugo Karbauskio spektaklis „Rusiškas romanas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę.

Likiminiam „sudužimui“ prancūzų žiūrovai, deja (o gal laimė?), pasirodė pasirengę kur kas geriau negu pramoginių TV šou suvarpyti mūsų tautiečiai.

Manau, kad teatras, ypač šioje pasaulio dalyje, yra tam tikras būdas vesti istorijos kroniką. Privalai tai daryti, kad žmonės nepamirštų.

Festivalio rengėjai teigia, jog šiemet jiems pavyko sudaryti solidžiausią visų laikų programą, pritraukusią būrį garsių tarptautinių vardų.