Salonas
 
Arūnas Sakalauskas: „Aš būnu scenoje, kad suprasčiau save” (10)
2012 04 19

Menų faktūra
Menų faktūros nuotrauka

2012 m. balandžio 12 dieną  Menų spaustuvės klube „Prie arbatos" įvyko pokalbis su aktoriumi, be kurio sceninės kūrybos neįsivaizduojamas nemenkas šiuolaikinio Lietuvos teatro istorijos etapas, - Arūnu Sakalausku. Pokalbį vedė teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Kovo 29 dieną aktoriui Arūnui Sakalauskui sukako 50 metų. „Arūnas Sakalauskas - jauniausias viduriniosios kartos aktorius. Tai byloja ne tik jo išvaizda, bet ir sceninė jaunystė: kad ir ką vaidintų, jis sugeba nustebinti improvizacijos galia ir prasmių polifonija. Pažvelgus į brandžių Sakalausko vaidmenų galeriją, galima pastebėti, kad jis, pasitelkdamas skirtingus vaidmenis, visų pirma kuria save. Tiksliau, aktorius kuria vieną temą, nors vaidina skirtingų autorių, skirtingų režisierių spektakliuose",- rašė Daiva Šabasevičiernė. Jos teigimu, Arūnas Sakalauskas - „kraštutinių būsenų aktorius, jis gali vaidinti įvairių žanrų spektakliuose, ir visi tampa jam savi. Jo šiuolaikiškumas - gebėjimas suvokti, perprasti bet kokį žmogų, kuris sėdi salėje. Aktorius moka ne vien transliuoti energiją, bet ir valdyti žiūrovą. Poetinės sielos, protingo, skvarbaus žvilgsnio, tikslių judesių ir savitos kalbėsenos, jis neramsto rankomis dangaus, nevaikšto iškėlęs galvos, jis neburba sau po nosimi ir nenori būti žvaigžde.".

Pateikiame pokalbio įrašą:

 

 

 

Menų faktūros inf.

Dar skaitykite
Prie arbatos - susitikimai su menininkais

Dar sykį - „Auksiniai scenos kryžiai" arba Cherchez la femme

„Prie arbatos” - kam šiandien reikalinga Katedra?

Draugiška diskusija „Prie samanės”: nuo ko teatras piktas?

Kam gieda/ kaukia „Sirenos”? Pokalbis prie arbatos

Jonas Jurašas ir Aušra-Marija Sluckaitė - apie priverstines patirtis

„Prie arbatos” - diskusija „Nėra Auksinių kryžių - nėra šokio?”

Ar jau subrendome atvirai kalbėti apie praeitį?

Benas Šarka - apie teatrą kaip pasiruošimą mirčiai ir kt.

„Prie arbatos” su Nele Savičenko ir Dariumi Meškausku: apie deltaplanus, varžą ir kitas aktoriaus subtilybes

Vidas Bareikis: „Spektaklis nėra pagrindinis dalykas”

Marius Ivaškevičius: klydau galvodamas, kad rašau pjeses

Gintaras Varnas: „Ko jie ten draskosi, rauda, kenčia?”

Dalia Ibelhauptaitė: „Mes turėtume būti kitoje stotelėje”

Jonas Arčikauskas: „Viskas kuriama konkrečiu veiksmu”

Eglė Špokaitė: „Pagrindinė baleto artistų problema - jų neišprusimas”

Vladas Bagdonas - apie požiūrį į aktorių

Eglė Gabrėnaitė: apie drąsą, gėdą ir „Prahos kaštonus”



Prisijungti   Registruotis