Vienas iš Zalcburgo festivalio vakarų

2016 08 05 lzinios.lt, 2016 08 01, lrytas.lt, 2016 08 02
Scena iš spektaklio „Danajės meilė”. Nuotrauka iš salzburgerfestspiele.at
Scena iš spektaklio „Danajės meilė”. Nuotrauka iš salzburgerfestspiele.at

aA

Alvis Hermanis ir Juozas Statkevičius Zalcburgo festivalyje

Audrius Musteikis  

lzinios.lt, 2016 08 01      

Liepos 31 dieną, Zalcburgo festivalyje įvyko latvių režisieriaus Alvio Hermanio pastatytos Richardo Strausso operos „Danajos meilė“ premjera. Latvių dienraščio „Diena“ portalas Diena.lv pabrėžia - sutikta entuziastingomis ovacijomis.

Retai statomą R. Strausso operą režisierius pateikė kaip rytietišką pasaką. „Danajos meilė“, „linksma trijų veiksmų mitologija“, parašyta 1940 metais, tai priešpaskutinė iš 15 kompozitoriaus operų. Autorius stengėsi susieti antikos kultūrą su vokiečių romantizmu.

Pasak režisieriaus, jo pastatymas - fantastinė utopija, žėrinti pasaka be jokių politinių ar socialinių kodų. Scenografiją sukūrė pats A. Hermanis, kostiumus - lietuvis Juozas Statkevičius. Režisieriaus manymu, ornamentų kalba - galimybė vizualizuoti muziką nesužalojant jos stebuklingų vaizdinių pasaulio. Kurti choreografiją buvo pakviesta rusų menininkė Ala Sigalova.

Juozo Statkevičiaus kostiumai suteikė Zalcburgo šventei blizgesio

Asta Andrikonytė

lrytas.lt, 2016 08 02

„Jau seniai Zalcburgo festivalio scenose nematėme tokios prabangos. Folkloriškai spalvingi, puošnūs kostiumai - tiesiog puikumėlis. Richardo Strausso „Danajės meilė” suteikė šventei blizgesio”, -- gėrėjosi po sekmadienį Didžiojoje festivalio salėje pristatytos premjeros populiarus leidinys „Salzburger Nachrichten”.

„Danajės meilės” (orig. „Liebe der Danae”)  kostiumų dailininkas J.Statkevičius turbūt negalėjo ir svajoti apie efektingesnį debiutą viename svarbiausių pasaulio vasaros festivalių. Jis sukūrė šiai premjerai net pusketvirto šimto kostiumų ir nugrimavo kelis šimtus artistų.

Kristalus skaičiavo kilogramais

Sterili, baltomis plytelėmis išklota scenos erdvė su laiptų piramide „Danajėje” tapo tarsi podiumu teatriniam J.Statkevičiaus šou. Spektaklyje  akys raibsta nuo rytietiškų ornamentų,  kostiumų detalių ir aksesuarų, stilizuotų milžiniškų triurbanų ir kitų galvos puošmenų, nuo aukso spindesio.

“Vien Swarovskio kristalų panaudojome gal 30 kilogramų, papuošalų - toną“, -- atskleidė J.Statkevičius.

Kūrėjams atrodė, kad to reikalavo operos siužetas, sujungęs du antikinius mitus - apie aukso lietų, kuriuo pasivertęs Dziausas siekė laimėti Danajės meilę,  ir apie karalių Midą, paverčiantį auksu visa, prie ko prisiliečia.

Operos nekantriai laukta

J.Statkevičius Zalcburgo projektu gyveno jau nuo praėjusių metų pabaigos. Aukštosios mados kūrėjui buvo dėl ko jaudintis, nors prie operos žanro  jis lietėsi jau beveik 100 kartų.

„Danajės meilė“ - ypatingas Zalcburgui veikalas. R.Straussas jį sukūrė būtent Zalcburgo festivaliui, minėdamas savo 80-metį. Tačiau 1944 metais Adolfo Hitlerio dekretu festivalis buvo nutrauktas kaip tik po „Danajės meilės“ generalinės repeticijos.

R.Straussas anuomet ištarė savo istorinius žodžius: „Ponai, gal susitiksime geresniame pasaulyje“. Deja, tai buvo jo atsisveikinimas su scena.

Rampų šviesas Zalcburge opera išvydo tik du kartus - 1952 ir 2002 metais,  nes tai -- nepaprastai sudėtingas atlikti kūrinys. Taigi naujausią jos premjerą Zalcburge lydėjo didelis ažiotažas.

Juolab kad veikalą režisavo Europoje graibstomas latvis Alvis Hermanis, kadaise laimėjęs Zalcburgo festivalio jaunojo režisieriaus prizą priartintu prie mūsų dienų Nikolajaus Gogolio „Revizoriumi“.

Gal J.Statkevičiaus kūrybinė fantazija prisidėjo prie to,  kad  latvių garsenybė  nuo teatrinės režisūros šįkart pasuko į reginių šou?

Grožio pasirodė per daug

„Viskas, ką daro scenoje A.Hermanis, -- dekoratyvu, neišskiriant ir milžiniško butaforinio dramblio ar gyvo asilo. Jam rūpi tik „arabiška pasaka“. Gražu pažiūrėti, bet greitai pasisotini“, -- teigė  „Salzburger Nachrichten”.

Tačiau spektaklio grožis tikrai nepakenkė Franzo Welserio-Mösto diriguojamų solistų, choro, Vienos filharmonijos orkestro muzikavimui, kurį  kritikai pripažino „pasakišku”, o premjerą prilygino „R.Strausso stebuklui”. 

Rugpjūčio 6 d. „Danajės meilę” transliuos Austrijos televizijos ORF pirmas kanalas, o 12 ir 23 dienomis  ją bus galima išvysti nemokamai didžiuliame ekrane Zalcburgo pilies papėdėje.

Galima mėgautis ir nemokamai

Nuostabu,  kad norint pajusti ypatingą Zalcburgo festivalio atmosferą ir muzikos miesto dvasią  nebūtina  pirkti šimtus eurų kainuojančių bilietų į šventės spektaklius ir koncertus. Pavyzdžiui, bilietai į „Danajės meilę“ kainuoja net 70-430 eurų!

Kiekvieną vakarą iki pat vasaros pabaigos geriausius festivalio naujus kūrinius -- jų įrašus bei tiesiogines transliacijas -- ir ankstesnių metų  projektus galima nemokamai stebėti Kapitolijaus aikštėje.

Vakare sušvintantys pilies žiburiai, į dangų kylanti dieviška muzika, nuščiuvusi jos pakerėta tūkstantinė minia, tyras Alpių oras sukuria nerealumo įspūdį, kurį norisi patirti vis iš naujo, grįžtant  į šį klasikinės muzikos rojų.

***

Šiemet Zalcburgo festivalyje rodomos trys operų premjeros: Th.Adeso „Angelas naikintojas“ pagal ispanų ir meksikiečių kino kūrėjo L.Bunuelio 1962 metų juodąją komediją, R.Strausso „Danajės meilė“ ir Ch.Gounod „Faustas“.

Dar trys operos skambės koncertuose.  Tai - G.Puccini „Manon Lescaut“ su A.Netrebko, O.Nicolai retai atliekama opera „Il templario“ su „bel canto“ didmeistriais J.Diego Florezu  bei  J.DiDonato ir J.Massenet „Thais“ su P.Domingo.

Zalcburgo Sekminių festivalis vasaros programai „paskolino“ L.Bernsteino miuziklą „Vestsaido istorija“ su C.Bartoli. Taip pat bus parodytas visas W.A.Mozarto ir Da Ponte ciklas  - operos  „Visos jos tokios“, „Don Žuanas“ ir „Figaro vedybos“,  režisuotos festivalio meno vadovo S.E. Bechtolfo. Trys premjeros laukia dramos teatro programoje.

Zalcburge svečiuosis Amsterdamo „Concertgebouw“, Milano „Filarmonica della Scala“, Klivlendo simfoninis bei  Leipcigo „Gewandhaus“ orkestrai, būrys žymiausių dirigentų ir instrumentininkų.

Sakralinio ciklo „Ouverture spirituelle“ ašis bus Rytų krikščioniškoji muzika.

Festivalio biudžetas - 60,54 milijonai eurų.

„Šis festivalis gimė kaip taikos projektas Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kai padėtis buvo daug blogesnė nei šiandien. Jis turėtų suteikti dvasios peno neramiais laikais“, - sakė festivalio prezidentė Helga Rabl-Stadler per šventės atidarymo ceremoniją praėjusią savaitę.

Iki rugpjūčio 31 d. festivalis pakvies į 192 renginius 14-koje vietų. 

Užsienyje