Cypimas scenoje – techninė kliūtis ar Koršunovo gudrybė?

2015-10-22 lrytas.lt, 2015 10 21

aA

Kristina Nastopkaitė

Po Oskaro Koršunovo teatro (OKT) pasirodymo Madride aišku viena – modernusis „Žuvėdros“ spektaklis gali intriguoti net tada, kai iškyla techninių kliūčių.Pasitelkę improvizacijas ir talentą OKT aktoriai susidorojo su iššūkiais, kurie juos užklupo Madride vykusiame teatro festivalyje „Žvilgsnis į pasaulį“ („Una mirada al mundo“).Madride OKT laukė ne tik kitokio teatro ištroškę žiūrovai, bet ir iki šiol nepatirti nuotykiai scenoje. „Tiek nesklandumų per spektaklį dar nesame patyrę“, – stebėjosi OKT technikai.

Pirmojo spektaklio, vykusio penktadienį, pradžioje salėje staiga pasigirdo intensyvus cypimas. Tai trukdė aktoriams dirbti.Praėjus kelioms minutėms nuo spektaklio pradžios Konstantiną Trepliovą vaidinantis Martynas Nedzinskas iš scenos šūktelėjo garso režisieriui Ignui Juozokui: „Kas gi čia cypia?“ Jis dar kreipėsi anglų kalba į žiūrovus klausdamas, ar jie taip pat girdi pašalinį garsą.

Gelbėjo situaciją

Kelias minutes aktoriai bandė gelbėti situaciją laukdami, kol bus išspręsta techninė problema. Tačiau cypimo šaltinio teatro garso technikams nepavyko nustatyti ir aktoriai toliau vaidino Antono Čechovo pjesę. Moteris iš salės ispaniškai klausė M.Nedzinsko, ar spektaklis iš tikrųjų turi toks būti. Aktorius intuityviai jai atsakė rankos gestu: „Comsi comsa.“ Riba tarp aktorių ir žiūrovų buvo pranykusi.

Praėjus 22 minutėms nuo spektaklio pradžios jis vis dėlto buvo sustabdytas O.Koršunovo sprendimu. „Tai – pirmas kartas, kai aš sustabdžiau spektaklį“, – sakė „Valle-Inclan“ teatro asistentas scenoje Fernando Cuadrado.

Per neplanuotą pertrauką technikai kaip pašėlę lakstė po teatrą ieškodami cypimo priežasties, kol pagaliau suvokė, kad įkyrus garsas sklinda iš teatro darbuotojo racijos.Vyriškio klausos aparato ir racijos dažniai sutapo ir sukūrė rezonansą salėje. Klausos problemų turintis salės darbuotojas tiesiog negirdėjo kitiems ausį veriančio garso. OKT teatro techninis vadovas Mindaugas Repšys prašė darbuotojo išeiti iš salės, bet jis atsisakė paklusti laukdamas savo viršininkės įsakymo. Atėjus salės direktorei vyriškis pagaliau paliko salę, cypimas liovėsi ir aktoriai grįžo į sceną.

Sutrikdė publiką

Po spektaklio publika buvo šie tiek sutrikusi. Rodos, niekas taip ir nesuprato, ar cypimas buvo planuotas, ar ne. „Deja, negaliu kalbėti apie spektaklį kitame kontekste. Pirmo veiksmo incidentas mane suklaidino ir užtemdė likusią spektaklio dalį“, – ištarė vienas kritikas.

„Nuo tada, kai Madride lankėsi OKT „Romeo ir Džuljeta“, aš įsimylėjau šią trupę. Tačiau šiandienos spektaklis mane sutrikdė. Būtinai noriu pabrėžti, kad aktorių reakcija į cypimą salėje buvo tiesiog geniali, – ne visi sugebėtų šitaip suvaldyti situaciją. Matyti, kad jie yra išėję gerą improvizacijos mokyklą“, – pažymėjo didžiausio Ispanijos dienraščio „Pais“ teatro kritikas Javieras Vallejo.

Jau kitą dieną šis teatro kritikas vaizdžiai aprašė teatre per pirmąjį spektaklį tvyrojusį chaosą: „Nepakartojamas spektaklis, kuriame tikrovė ir fikcija susidūrė akis į akį.“ Iš jo žodžių supranti, kad net ir jam tą vakarą nebuvo aišku, kur čia spektaklis, o kur realybė. O juk tai – vienas O.Koršunovo „Žuvėdros“ tikslų. J.Vallejo pridūrė, jog „Romeo ir Džuljeta“ buvo plačiajai publikai suprantamesnis spektaklis, o „Žuvėdra“ iš žiūrovo pareikalavo daugiau pastangų.

Gyrė lietuvių aktorių

Nemažai žiūrovų „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad cypimą scenoje suprato kaip specialų režisieriaus pasirinkimą. Kai kurie cypimu scenoje tiesiog žavėjosi. „Tai pats geriausias A.Čechovo „Žuvėdros“ pastatymas, kokį kada nors esu matęs. Reikia dėkoti likimui, kad galime išvysti štai tokią A.Čechovo versiją“, – po spektaklio sakė Cesaris Barlo, teatro režisierius iš Madrido. Jis buvo įsitikinęs, kad dirbtinė „Žuvėdros“ pertrauka buvo surežisuota.

Po spektaklio susižavėję žiūrovai ilgai nepaleido M.Nedzinsko, žerdami jam komplimentus už Trepliovo vaidmenį. 

Praėjus audringam penktadienio vakarui, šeštadienį OKT laukė nauji išbandymai. Neįpusėjus pirmajam veiksmui iš salės pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai.Pasirodo, vienas žiūrovas negalėjo įžiūrėti ant balto ekrano scenoje projektuojamų titrų ir nutarė garsiai dėl to pasiskųsti.M.Nedzinskui vėl teko improvizuoti angliškai tol, kol titrai buvo paryškinti. Aktoriaus spontaniškumas sulaukė publikos aplodismentų.

Po spektaklio teatro darbuotojai negalėjo patikėti žiūrovų įžūlumu: „Dar niekada žiūrovai nėra garsiai skundęsi vykstant spektakliui. Mes pažįstame šį žiūrovą, jis dažnai lankosi teatre. Nesuprantu, kas jam šovė į galvą.“

Sulaukė komplimentų

Šeštadienį po spektaklio O.Koršunovas, M.Nedzinskas, Nelė Savičenko bei Vytautas Anužis susitiko su žiūrovais. Režisierius ir aktoriais susilaukė pagyrų ir komplimentų iš publikos, žiūrovai klausinėjo M.Nedzinsko, kaip jis taip talentingai sugebėjo įtraukti žiūrovo akibrokštą į pjesę. 

„Man rodos, jog būtent šią akimirką, nors ir per problemą, mano Trepliovas labiausiai suartėjo su žiūrovu. Juk mūsų teatre riba tarp aktorių ir žiūrovų yra labai trapi, namuose mes vaidiname tik per žingsnį nuo publikos“, – sakė M.Nedzinskas. 

„Aš norėjau išreikšti jums didžiulę padėką, esu giliai sujaudintas OKT „Žuvėdros“ ir labai norėčiau, jog Ispanijoje būtų daugiau tokio teatro. Matant tokius spektaklius mano profesija įgyja naują prasmę“, – sakė susijaudinęs dėkingas žiūrovas. 

Kitas žiūrovas, vieno Madrido teatro režisierius, taip pat prisipažino esąs pakerėtas „Žuvėdros“ savitumo, jis dėkojo O.Koršunovui už tai, jog šis nuvalė dulkes nuo A.Čechovo ir prikėlė pjesę naujam gyvenimui. 

„Kodėl jūs čia buvote tik tris dienas? Juk publika ištroškusi tokio teatro. Reikėjo pasilikti čia ilgiau“, – trupei sakė ir Lietuvos spektakliu susižavėjęs „Valle-Inclan“ teatro technikas.

Užsienyje