Mirė Maja Pliseckaja

2015 05 03 lrytas.lt, 2015 05 03
Maja Pliseckaja Vilniuje, Chodkevičių rūmuose, 2005 m. Mildos Juknevičiūtės (lrytas.lt) nuotrauka
Maja Pliseckaja Vilniuje, Chodkevičių rūmuose, 2005 m. Mildos Juknevičiūtės (lrytas.lt) nuotrauka

aA

Vokietijoje mirė Maja Pliseckaja. Šioje šalyje balerina ir leido daugiausia laiko, tik kartkartėmis atvažiuodama su vyru į Maskvą ar Sankt Peterburgą.  Moterį ištiko širdies smūgis. M.Pliseckajai buvo 89-eri.

M.Pliseckaja buvo ir balerina, ir choreografė. Scenoje ji šoko beveik 60 metų. 

„Man paskambino balerinos vyras Rodionas Ščedrinas. Ji mirė nuo stipraus širdies smūgio. Medikai kovojo, tačiau nieko nebepajėgė padaryti", - pasakojo Maskvos Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas. V.Urino teigimu, artistę palaidos Rusijoje.

„Sunku apie tai kalbėti. Prieš kelias dienas buvome susitikę Maskvoje ir kalbėjome apie tai, kaip reikėtų paminėti jos jubiliejų lapkričio 20-ąją. Svarstėme jos garbei surengti didžiulį koncertą. Maja Michailova puikiai laikėsi ir iš nieko negalėjai nuspėti artėjančios nelaimės", - sakė V.Urinas.

Numylėta lietuvių publikos

Majos Pliseckajos motina buvo kilusi iš Vilniaus, o ji pati buvo Lietuvos pilietė. Menininkė su vyru garsiu rusų kompozitoriumi Rodionu Ščedrinu dažnai lankydavosi Lietuvoje, turėjo prie Trakų sodybą.

M.Piliseckajos talento gerbėjai dar prisimena ją šokančią Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje Aną Kareniną R.Ščedrino balete, kurį kompozitorius sukūrė savo gyvenimo mūzai ir žmonai. 2005-aisiais šis baletas vėl buvo pastatytas Lietuvoje. Pagrindinė jo solistė buvo M.Pliseckajos labai vertinta Eglė Špokaitė.

Po baleto „Ana Karenina" (choreografas Aleksejus Ratmanskis) premjeros Vilniuje 2005 metais E.Špokaitė atsiklaupė scenoje prieš M.Pliseckają. „Anos Kareninos" pastatymas, kuriame kadaise šoko šio baleto įkvėpėja, tapo pirmuoju E.Špokaitės teatriniu sukrėtimu.

„Man visada buvo pavyzdys jos drąsa šokiu perteikti savo originalų mąstymą ir individualybę, scenos ir gyvenimo tiesos siekimas. Artistui drąsos reikia.

M.Pliseckaja visada žinojo, dėl ko eina į sceną. Ji galėjo pateisinti kiekvieną savo šokio judesį. Mūsų požiūris į šokį turi daug bendra", - tada kalbėjo E.Špokaitė.

Paklausta, kodėl jos gyvenime tiek daug Lietuvos, M.Pliseckaja „Lietuvos rytui" atsakė: „Mano motina gimė Antakalnyje. Aš visada girdėdavau apie Lietuvą. Kai čia atvykdavome gastrolių, man atrodydavo, kad vykstu į užsienį.

Nors tais laikais Lietuva nebuvo užsienis, bet taip jaučiausi. Lietuviai neprarado inteligentiškumo, kurį daugelis buvo praradę. Mane visada tai papirkdavo ir patikdavo. Ta ramybė, išsiauklėjimas, teisingas supratimas, atidumas. Visa tai buvo ir, laimė, liko".

Pastaraisiais dešimtmečiais LNOBT  dar ne kartą minėjo M.Pliseckajos sukaktis. Lietuvių publika ją labai mėgo. Muzikų sąjunga tris sykius kartojo knygos apie menininkę tiražą.

„M.Piseckaja buvo nepranokstama kūrėja visomis prasmėmis, paneigusi siaurą balerinos stereotipą. Joje derėjo šokėjos, aktorės, daug kitų talentų. Kartu su M.Pliseckaja pasibaigė baleto epocha", - lrytas.lt kalbėjo ne kartą bendravęs su artiste LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas.

Pasak baleto kritiko Helmuto Šabasevičiaus, M.Pliseckaja buvo neabejotinai ryškiausia XX a. II pusės balerina, ne tik šokėja, bet ir menininkė pačia tikrąja šio žodžio prasme.

„Jos artistiškumas kerėjo viso pasaulio žmones - ir paprastus žiūrovus, ir iškilius choreografus, skyrusius jai savo kūrybą. Jau ilgą laiką M.Pliseckają vertinome kaip gyvą baleto legendą, kaip ypatingos įtaigos šokėją, kuri mokėjo sulydyti šokio techniką su muzika ir savita, jaudinančia kuriamo herojaus biografija", - dalijosi mintimis H.Šabasevičius.

Nereikėjo pasiskelbti meiluže, kad pelnytų šlovę

M.Pliseckaja su R.Ščedrinu nesusilaukė vaikų. Tačiau apkalbos, esą Maja yra pagimdžiusi ir palikusi dukterį, šiuos du menininkus persekiojo ilgai.

Didžioji, legendinė, dieviška, karališkos laikysenos - taip neretai vadinama M.Pliseckaja, kurios žvaigždė sužibo po Antrojo pasaulinio karo. Jaunystėje Maja tvirtai žinojo, ko nori, ir siekė to nepaisydama sunkumų.

Kai Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand´as įteikė M.Pliseckajai Garbės legiono ordiną, vienas sovietinių valdininkų įgėlė: „Maniau, kad šis ordinas teikiamas tik pasipriešinimo kovų dalyviams."

Balerina, kuri niekada nesutrikdavo, atšovė: „O aš visą gyvenimą ir priešinausi."

Priešintis jai teko nuolat. Ne tik valdžiai, kėlusiai ją ant pjedestalo ir kartu bandžiusiai prispausti, bet ir savo tetai, Maskvos Didžiojo teatro baleto solistei Sulamitai Meserer. Būtent teta, perkopusi per 90 metų slenkstį, paskleidė gandą, esą M.Pliseckaja yra susilaukusi dukters, kurią paliko.

„Man niekada nereikėjo pasiskelbti kieno nors dukterimi ar meiluže, ką nors užsipulti, kad pelnyčiau didesnę šlovę. Manimi buvo domimasi dėl to, kaip šokau.

Bet dažnai tekdavo ginti savo požiūrį į meną. Kai draudė šokti „Karmen", neleido Didžiajame teatre šokti Maurice´o Bejart´o „Bolero", su R.Ščedrinu kovojome, kaip galėjome. Joks skandalas negalėjo mūsų išgąsdinti. Priešingai - kuo garsesnė tapdavo istorija, tuo daugiau sąjungininkų įgydavome", - yra sakiusi balerina.

Prezidentė pareiškė užuojautą 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą dėl balerinos Majos Pliseckajos mirties. „Tai buvo ypatingu talentu apdovanota asmenybė, baleto legenda, užkariavusi garsiausias pasaulio scenas ir tūkstančių gerbėjų širdis. M.Pliseckaja niekada nepamiršo Lietuvos - čia sukūrė savo namus, domėjosi ir vertino mūsų kultūrą, didžiavosi esanti jos dalimi", - sakoma prezidentės užuojautoje.

Dėl šios netekties šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą M.Pliseckajos šeimai, mokiniams, bendražygiams ir visiems jos talento gerbėjams.

Jai kūrė baletus

M.Pliseckajos motina - Rachilė Messerer-Pliseckaja (g. 1902 m. Vilniuje, mirė 1993 m. Maskvoje) buvo nebyliojo rusų kino aktorė. Majos tėvas Michailas Pliseckis (g. 1901 m. Gomelyje) 1938 metais sušaudytas J.Stalino valdymo laikotarpiu, reabilituotas N.Chruščiovo laikais.

Maja lankė mokyklą Špicbergene, kur jos tėvas dirbo inžinieriumi, vėliau paskirtas TSRS generaliniu konsulu.

1943 m. balandį, išlaikiusi stojamuosius, balerina buvo priimta į Didžiojo teatro trupę. M.Pliseckaja buvo Maskvos Didžiojo teatro solistė, Romos operos ir baleto teatro, Madrido baleto teatro meno vadovė. 

Į pasaulio baleto istoriją įėjo jos partijos „Gulbių ežere", „Miegančiojoje gražuolėje", „Žizel", „Spartake" ir kituose baletuose. 

Specialiai M.Pliseckajai baletus kūrė garsūs choreografai: Jurijus Grigorovičius, Rolandas Petit, Alberto Alonso, Morisas Bežaras, taip pat jos vyras, kompozitorius Rodionas Ščedrinas.  Už R.Ščedrino M.Pliseckaja ištekėjo 1958 m.

Užsienyje