Latvijos nacionaliniame teatre režisierius Vidas Bareikis sąmojingai interpretavo Europos dainas ir problemas. Lietuvio spektaklio „Euro Vizija” premjera įaudrino Rygos teatro publiką.
Su kūrybine grupe ir šešiais jaunais, puikiai dainuojančiais bei šokančiais latvių aktoriais režisierius pažvelgė į Šengeno zoną ir kaimynines jos šalis per bene vienintelio Europą apčiuopiamai vienijančio projekto – „Euro Vizijos” dainų konkurso – prizmę.
Nedidelėje salėje sutilpo tariamai šiemet Latvijoje vykstančio „Eurovizijos” konkurso finalas ir jo būtini atributai: blizgia suknia pasipuošusi praėjusių metų nugalėtoja ir jos ilga kalba, šmaikščiai šalis ir atlikėjus pristatantys filmukai, gyvai kuriama vaizdo transliacija, nacionalinėmis vėliavomis mosuojanti publika, kuriai nurodoma, kada ploti ir džiaugtis.
Dainos – politinis žemėlapis
Buvo nesunku įžvelgti nedideles paklaidas, kurios spektaklį pavertė ne muzikinio šou parodija, o politiniu Europos kaleidoskopu.
Baltarusijos atstovė blaškėsi neapsispręsdama, kas jai artimiau – Europa ar Rusija. Airijai atstovavo emigrantas latvis, nusivylęs sunkia ekonomine padėtimi savo šalyje ir repo stiliaus dainą baigęs angliškai.
Latvija pasirodė kaip jungtinis kolektyvas su Lietuva ir Estija. Trijų pusnuogių, ES vėliavos spalvų rankšluosčiais apsijuosusių vyrukų dainoje atsispindėjo Baltijos valstybių politiniai ir kultūriniai kompleksai („pakilsime aukščiau nei mūsų televizijos bokštai”), buvo ironizuojama tariama šių trijų šalių vienybė.
Lenkijai atstovavo nacionalistai futbolo sirgaliai, o Ispanijai – skausmo veriamas bulius, apdainavęs Kataloniją.
Atskirų lopinėlių mozaika
Numeriui keičiant numerį būtų atsiradusi monotonija. Tačiau įsiterpė intermedijos. Vienos jų metu publikai buvo siūloma sušelpti Graikijos atstovus kelionei namo. O šioje „Euro Vizijoje” pirmąkart dalyvaujančio Vatikano pasirodymu paliesta Katalikų bažnyčią vis labiau purtanti vaikų tvirkinimo problema.
Rusijos atstovai gimtąja kalba išsikeikė ir papasakojo, ką mano apie Europą ir koks necenzūrinis finalas pastarosios laukia. Po pasirodymo jie jau angliškai prašė už juos balsuoti ir skelbė taiką.
Kraujuojantis, tarsi ką tik iš mūšio lauko į sceną įžengęs Ukrainos atstovas apdainavo žuvusius draugus. Bet net ir šiuo atveju spektaklio kūrėjams pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp aiškios politinės pozicijos, lengvo sentimentalumo ir sveikos ironijos.
Europa šioje lietuviškai latviškoje vizijoje buvo pateikiama kaip atskirų lopinėlių mozaika.
Aktorių ir žiūrovų komanda
Visų „Euro Vizijoje” dalyvaujančių šalių pasirodymus scenoje įkūnijo ir atliko vos šešetas jaunų, energija ir kūrybiškumu trykštančių aktorių: Zanė Dombrovska, Sanita Pušpurė, Raimondas Celmas, Kristianas Karelinas, Karlis Krūminis ir Janis Vimba.
Jie ne tik puikiai gyvai atliko įvairių žanrų dainas, pasirodymus iliustravo šokio ir pantomimos elementais, bet tapo ir scenos techniniu personalu bei išradingais vaizdo transliacijos autoriais.
Nežinia, ar aktorių entuziazmas buvo toks užkrečiamas, ar latvių žiūrovams būdinga taip stipriai įsitraukti į spektaklius, bet bent premjeros vakarą Latvijos nacionaliniame teatre susirinkusi publika lengvai pasidavė spektaklio kūrėjų pasiūlymams ir tapo lygiaverte scenos partnere.
Kaip ir priklauso šiam dainų konkursui, nugalėtojus rinko publika. Ji tai darė stebėtinai noriai, reaguodama šmaikščiais komentarais ir aiškiais politiniais pareiškimais, beveik visiškai ištrindama ribą tarp salės ir scenos, kol galų gale buvo pakviesta į ją įžengti.
Pirmąjį premjeros vakarą be didesnės konkurencijos laimėjo jungtinis Baltijos šalių trio, tačiau nežinia, kas bus pirmi kitąkart.
Daugelio nuomonę, kad „Eurovizija” yra ne meninis, o politinis dainų konkursas, V.Bareikis pavertė originaliu spektakliu. Iki šiol politinių pareiškimų scenoje vengęs režisierius Latvijoje sukūrė politikos prisodrintą, smagų, kartkartėmis įžūlų, vietomis tiesmuką, bet žavų spektaklį.
Jis kelia prieštaringus jausmus, kai svarstai, kas šiandien yra stipriau – „Euro Vizijos” finale skambantis Johno Lennono „Imagine” ar kiek anksčiau spektaklyje pateikta esamojo laiko tarptautinė taikos formuluotė „Peace? Da!”.
Koks blizgesys ir skurdas vienija Europą
V.Bareikio spektaklis „Euro Vizija” sukurtas programai „Šengeno zonos spindesys ir skurdas”, kurią rengia Latvijos nacionalinis teatras su fondu „Riga 2014″. V.Bareikis „Euro Viziją” Rygoje kūrė su dramaturge Austėja Lunskyte – Yildis, nuolatiniu savo spektaklių vaizdo režisieriumi Jonu Terteliu, o muzika rūpinosi Jurga Šeduikytė.
Programi „Šengeno zonos spindesys ir skurdas” vadovauja lietuviams pažįstamas latvių režisierius Valteris Sīlis. Su dramaturgu Jāniu Balodžiu jie pakvietė jaunus Europos teatro kūrėjus panagrinėti šalių vienybės klausimus, atskleisti susisaistymo Šengeno sutartimi privalumus ir trūkumus.
Šios programos rėmuose įvairių žanrų spektaklius pristatė performansų kūrėjas Julianas Hetzelis iš Vokietijos, režisierė Márcia Lança iš Portugalijos ir menininkų trio „Kviss búmm bang” iš Islandijos.
Artimiausi „Euro Vizijos” spektakliai numatyti spalio 31 d., lapkričio 5 ir 22 d., gruodžio 9 d.
