„Madagaskaras“ glumino ir žavėjo Vienos teatro publiką

Jolita Venckutė 2005 06 26 Lietuvos rytas, 2005 birželio 14 d.

aA

Grupė „madagaskariečių” Vienos parke. Iš teatro albumo.
Švytintys publikos veidai ir ilgi, atkaklūs plojimai, po kurių aktoriai net septynis kartus turėjo išeiti į sceną nusilenkti.
Taip praėjusį antradienį baigėsi Vilniaus Mažojo teatro meno vadovo Rimo Tumino režisuoto spektaklio „Madagaskaras“ premjera žymiajame Vienos festivalyje „Wiener Festwochen“.
Mariaus Ivaškevičiaus pjesė suteikė galimybę scenoje atgyti geopolitikui Kazimierui Pakštui, poetei Salomėjai Nėriai, poetui ir diplomatui Oskarui Milašiui.
Lietuvoje žiūrovai ploja ir juokiasi pamatę istorinius personažus nevadovėlinėje šviesoje. Bet Vienoje?
Ne tiktai R.Tuminas, bet ir Vienos festivalio organizatoriai po šio spektaklio lengviau atsiduso – nepagrįsta pasirodė baimė, jog vieniečiai nesupras tarpukario lietuvių idėjų, o pjesės ironija jiems liks svetima.
Tikrieji vieniečiai išbuvo iki galo ir nepagailėjo plojimų, salėje buvę Vienos lietuviai tą vakarą buvo turbūt laimingiausi žmonės žemėje, o teatro kritikai surado pakankamai paralelių su jiems žinoma dramaturgija.

Vizijas lydėjo kvatojimas
Trečdalį spektaklio premjerinė publika iš tiesų sėdėjo akmeniniais veidais: gyvai į pokštus scenoje reagavo tik į spektaklį atėję lietuviai.
Jie įdėmiai sekė ir Salės nuotykius Paryžiuje – atpažindavo kiekvieną užuominą į poetės eiles arba biografiją.
O didžioji labai kompaktiškos salės, kurioje telpa gal 70 žiūrovų, dalis atgijo tik baigiantis spektakliui, kai personažai scenoje ėmė pasakoti savo tautines vizijas: tada jau kas antrą frazę lydėjo krizenimas, prunkštimas ir kvatojimas.
„Keistas, neįprastas, bet labai įdomus spektaklis“, – vis dar tebesišypsodamas patikino brandaus amžiaus vyriškis.

Arvydas Dapšys ir Rimas Tuminas gali kelti tostus. D.Matvejevo nuotr.

Ir kitus tris vakarus aktoriams nebuvo lengviau – publika ilgai nesuprasdavo, kas vyksta scenoje, o į susitikimą su aktoriais po antrojo spektaklio atėjo vos keletas teatro gerbėjų.
Bet vienas jų buvo dramaturgas iš Belgijos Ivolis Knylas, tvirtai pasiryžęs parodyti „Madagaskarą“ Briuselio žiūrovams.

Poetui Salė pasirodė „tikra“
„Nuostabus spektaklis“, – gyrė pastatymą ir poetas Tomas Venclova, tomis dienomis svečiavęsis Vienoje.
Jis visą laiką įdėmiai, net palinkęs į priekį, stebėjo personažus scenoje, lyg gaudydamas kiekvieną aktorių žodį.
Vėliau poetas prisipažino pažinojęs du spektaklio prototipus Salomėją Nėrį bei jos draugę Milę. „Spektaklyje jos pavaizduotos tokios, kokios buvo iš tiesų“.
Subtitrai žiūrovų netrikdė
Austrijos žiūrovai šio spektaklio metu galėjo skaityti virš scenos sakinys po sakinio vis pasirodantį vertimą.

 

Užsienyje