Siurrealistinis kaukių šou

2020 02 14 menufaktura.lt
Scena iš spektaklio „Spąstai“. Organizatorių nuotrauka
Scena iš spektaklio „Spąstai“. Organizatorių nuotrauka

aA

Manipuliuoti žmogumi gali ne tik žmogus, bet ir politinė sistema, žiniasklaida, reklama, religija. Kaukė tampa neatsiejamu kiekvieno kasdienybės atributu. Kaip šioje realybėje nepamesti savęs? - klausia spektaklio „Spąstai“ idėją subrandinusios režisierė Jūratė Trimakaitė, aktorė Kristina Mauruševičiūtė ir tarptautinė kūrėjų komanda.

Kūrėjai nagrinėja neišsemiamą manipuliacijos, emocinio šantažo temą, kurios pavyzdžių sėmėsi iš asmeninės patirties, aplinkinio gyvenimo. Komandos nariams - ir lietuviams, ir prancūzams - ši tema atrodė svarbi, pažįstama ir aktuali: išnaudojimas darbo rinkoje, statuso, visuomenės normų, asmeninių baimių ir svajonių „spą̨stai“ nuolat pričiumpa ir pagrindines spektaklio veikėjas. Žmogaus dvilypumo, komplikuotų tarpusavio santykių atspindėjimui itin tiko objektų ir kaukių teatro žanrai.

Meninę „Spąstų“ formą įkvėpė kaukės simbolio į̨vaizdis ir jo interpretacijos lietuvių dailininko, grafiko Stasio Eidrigevič̌iaus ir čekų filmų kūrėjo, paties save tituluojančio siurrealistu, Jano Švankmajerio darbuose. Abiejų kūrėjų darbuose daiktai, objektai tarsi pratęsia vaizduojamus žmogaus veidus, vienu vaizdiniu papasakoja to žmogaus istoriją, atskleidžia jo vidinę būseną. „Kūrybinio proceso metu ir mes žaidėme su objektais, iš kurių kuriamos ir mūsų kaukės. Jomis tampa segtuvas, dokumento lapas, kavos puodelis ar tiesiog cukrus, simbolizuojantis labai saldų, visiems įtikti besistengiantį žmogų“, - sako aktorė Kristina Mauruševičiūtė. Spektaklio kūrėjoms buvo įdomu panagrinėti, kaip daiktai virsta personažais, metaforomis, įvaizdžiais, kaip per juos galima atskleisti atsiminimus ir žmonių likimus. Tačiau žvelgia į tai su šypsena: „Nesiekiame analizuoti sudėtingų situacijų ar sukrėsti žiūrovą - labiau norime atkreipti dėmesį į kaukes, kurias mes keičiame kiekvieną dieną ir šiek tiek iš to pasijuokti“, - sako spektaklio režisierė Jūratė Trimakaitė. 

J. Trimakaitė, baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijavo lėlių ir objektų teatrą Prancūzijoje, žymioje Šarlevilio lėlių teatro mokykloje. Pasak jos, Prancūzijos lėlių ir objektų teatras turi stiprias tradicijas ir savitą braižą, o menininkai puikiai valdo įvairias technikas. Prancūzijoje susiformavo Jūratės kūrybinės grupės branduolys, kuris talkino ir spektaklyje „Spąstai“: scenografė, dailininke Cerise Guyon, pasitelkusi kasdienius biuro daiktus, sukūrė originalias kaukes, originalią muziką sukūrė kompozitoriaus Thomas Demay, šviesas - dailininkas Felix Bataillou.

Spektaklis „Spąstai“ kuriamas pasitelkiant ne tekstines, o vizualias priemones ir pasižymi originalia, Lietuvoje nauja menine forma, todėl turėtų būti įdomus žiūrovams, nebijantiems drąsių teatrinių eksperimentų. Po spektaklio pristatymo Kaune vienas žiūrovų rašė: „Paraiškos, deadline´ai, ataskaitos, viešieji pirkimai ir sūka sūka bosė. Nulis dialogų (ir dialogo) ir žmonės - bylos. Malonu ir kartu skaudu pasižiūrėti į realybę patogiai atsimetus pirmoje eilėje.“ Spektaklio kūrėjos pastebi, kad „Spąstai“ lengvai randa atgarsį jaunų žmonių sąmonėje - jiems patraukus šiek tiek siurrealistinis, šmaikštus spektaklio „tonas“. Itin palankiai spektaklį įvertino ir užsienio šalių - Italijos, Ukrainos ir Prancūzijos - publika, visi žiūrovai mielai dalijosi savo įspūdžiais, patyrimais, prisiminimais , kuriuos jiems sukėlė vizualus spektaklio naratyvas.

Kūrėjos mano, kad „Spąstuose“ žiūrovai nesunkiai atpažins, jei ne save, tai kolegą ar situaciją, kurią galbūt teko patirti. Bet siekia, kad ši akistata sukeltų tik šypseną ir apsaugotų nuo „spąstų“ ateityje.

Spektaklis „Spąstai“ Vilniuje bus rodomas vasario 28 d. 19 val. „Menų spaustuvėje“

Anonsai