Juozo Miltinio dramos teatro gastrolės Vilniuje

2020 02 07 menufaktura.lt
Scena iš spektaklio „Hotel universalis“. Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotrauka
Scena iš spektaklio „Hotel universalis“. Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotrauka

aA

Šiek tiek provokacijos, fantazijos, egzistencijos ar istorijos ir, žinoma, meilės - tokį kūrybinį užtaisą vasario bei kovo mėnesiais Juozo Miltinio dramos teatro trupė žada Vilniuje gyvenantiems teatro gerbėjams.

Vasario 8 d. 19 val. vilniečių ir miesto svečių pamėgtoje Menų spaustuvės scenoje iškils „Hotel universalis“. Tai - jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus dviejų dalių spektaklis, kuriam pjesę parašė lietuvių dramaturgė Indrė Bručkutė.

Nors spektaklis remiasi antikiniu mitu, pasakojančiu apie saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klimenės sūnaus Faetono maištą, legvabūdiškus ir neatsargius sprendimus, tačiau į spektaklį kūrybinė komanda stengiasi pažvelgti šių dienų jauno žmogaus akimis.

Spektaklyje „Hotel universalis“ sprendžiamos šiais laikais aktualios temos: vaikų ir tėvų santykiai, tapatybės bei vietos po saule paieškos, noras griauti ir savaip kurti pasaulį.

A. Gornatkevičius Juozo Miltinio dramos teatre pastatė tris spektaklius, „Hotel universalis“ - antrasis režisieriaus darbas.

Prisiminti pasaulio istoriją vasario 25 d. 18.30 val. Lietuvos rusų dramos teatre kvies ir įsimintiniausias 2019 m. Kauno menininkas, jaunas režisierius Gildas Aleksa.

Spektaklis „Zygfrydas“  - bendras Juozo Miltinio dramos teatro ir „Teatronas“ darbas.  Dviejų dalių mokumentinė satyra pagal Igno Šeiniaus romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ pasakoja apie rasių teorijos vadą, kuris po atjauninimo procedūros operacijos prabunda žydu.

Šio kūrinio aštrėjantis aktualumas ypač jaučiamas šiomis dienomis: ir dėl Europoje stiprėjančių nacionalistinių nuotaikų, ir dėl panašaus šiuolaikinio žmogaus „gijimo“ nuo rasistinių pažiūrų. Jaunas žmogus seną rasizmą tarsi paveldi ir nuolat ieško savęs bei kito.

Spektaklyje į mažai kam žinomo romano medžiagą pažvelgta per kandaus humoro prizmę, ieškoma (ir randama) naujų aktorių meistrystės spalvų. Visai neatsitiktinai senąjį Zygfrydą vaidina aktorius, augęs vienoje sąjungoje (akt. Vaidotas Žitkus), o atsijauninusį vaidina jau laisvoje šalyje gimęs, kitoje sąjungoje augęs aktorius, kuris su panašiais klausimais susiduria kasdien (akt. Matas Dirginčius).

Paskutinę mėnesio dieną, vasario 29-ąją, 19 val. Menų spaustuvėje režisierė Uršulė Bartosevičiūtė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“ kels klausimus apie romantizuojamą Antono Čechovo kūrėjo įvaizdį, kūrėją, kuris praranda savo paties sukurtų personažų kontrolę.

Dviejų dalių komedijoje pagal V. Klimáček pjesę „Čechovas - boksininkas“ pagrindinį - rašytojo ir dramaturgo Antono Čechovo - vaidmenį atlieka puikiai žinomas, ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris. Jam patikėta nelengva užduotis: įsijausti ir papasakoti A. Čechovo gyvenamojo laikotarpio ir XXI amžiaus realybės, persipynusios su naujojo, alternatyvaus pasaulio, kuriame veikia sapno logika, fantazija bei žaidimas, dėmenimis, sintezę.

Kovo 19 d. 19 val. į Menų spaustuvę turėtų suskubti Yuvalio Noah Harario gerbėjai, nes spektaklyje „Sapiens“ susipins režisierės Agnijos Leonovos ir perspektyvaus dramaturgo Mato Vildžiaus fantazija.

Kūrėjų duetas bando kelti klausimus apie žmogiškumo ir pačios žmonių rūšies ateitį skaitmenos, virtualių patirčių, skaitmeninių technologijų ir robotikos technologijų renesanso laiku.

Jų įkvėpimu statant „Sapiens“ tapo serialai „Vakarų pasaulis“ („West World“), „Juodasis veidrodis“ („Black Mirror“) ir daugelis kitų mokslinės fantastikos filmų bei Izraelio istoriko Y. N. Harario milžiniško populiarumo sulaukusios knygos „Sapiens“ ir „Homo Deus“.

O štai kovo 31 d. 18.30 val. Lietuvos rusų dramos teatre režisierius Rimantas Teresas imsis teatrinių provokacijų, kurias sėkmingai sutalpino dviejų dalių komedijoje „Provokatoriai“.

Pagal Sławomiro Mrożeko pjesę „Policija“ sukurtame darbe vaizduojama išgalvota valstybė, kurioje nebeliko jokio pasipriešinimo valdžiai. Nuolankumą demonstruoja net paskutinis politinis kalinys, tad policijos viršininkas, nenorėdamas likti be darbo, nusprendžia valstybės priešą sukurti pats. 

R. Teresas pastatyti spektaklį pagal lenkų dramaturgo medžiagą svajojo bene tris dešimtmečius. Ilgamečiam Juozo Miltinio dramos teatro aktoriui, režisieriui svarbiausia, kad „beprovokuodami, bežaisdami provokacijomis pjesės veikėjai pamiršta, kad jie griauna sistemą. Galiausiai jie supranta, kad pagrindas iš po kojų išmuštas, kad nieko nebeliks - nei jų, nei valstybės. Tada nebebus nei politikos, nei etikos“.

Anonsai