„Vilnius City Opera“ sugrįžimai

2019 12 23 menufaktura.lt
Scena iš operos „Pikų dama“, režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Scena iš operos „Pikų dama“, režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

aA

Palydėdami 2019-uosius drąsiai galime teigti, jog tai buvo ryškiausi Lietuvos operos metai užsienyje. Nuo Venecijos bienalės iki „Metropolitan“ Niujorke ir „La Scalos“ Milane - lietuvių kūrėjų muzika ir balsai skambėjo ryškiausiose menų mekose. Tikėdamiesi, jog ausį glostantys garsai toliau nenutils, „Vilnius City Opera“ kūrėjai skelbia du neeilinius pasirodymus artėjančiais metais: į maestro Gintaro Rinkevičiaus ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namus - Kongresų rūmus - grįžta publikos numylėtinis „Faustas“ su Edgaru Montvidu ir Almu Švilpa priešakyje, bei dar šviežumu alsuojanti „Pikų dama“.

„Mane visuomet traukė realaus ir mistinio pasaulio sąveika, slaptos žmogaus pasąmonės fantazijos ir ribinė situacija, kurioje neapčiuopiamas troškimas aptemdo akis taip, jog tampa žiauria tikrove. „Pikų damoje“ šis emocijų ir galimybių spektras yra tiesiog neribotas, todėl paskutinė mūsų premjera emociškai sugrąžino į geriausius „bohemiečių“ laikus, kuomet dirbdavome dieną naktį, kurdami savo pasaulį. Kažkuriuo aspektu tai buvo pirmosios kūrybinės komandos sugrįžimas, su kuria ir stačiau pirmąjį pastatymą Lietuvoje“, - visiškai neseniai praūžusios premjeros dvasia dalijasi režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Jos minėtoje kūrybinėje komandoje sutinkame ir vieną ryškiausių, pasaulyje nusipelniusių šviesų dailininkų - Peterį Mumfordą, po penkerių metų pertraukos su keliais kartais didingesne fantazija grįžusį kostiumų dizainerį Juozą Statkevičių ir prie jų prisijungusį taip pat ne pirmą kartą su VCO bendradarbiaujantį video menininką Rimą Sakalauską, sukūrusį siurrealistines projekcijas, padėjusias kurti emocijomis kunkuliuojančią erdvę.

„Pikų damos“ pastatymas talpina ypač didelį energijos užtaisą - būtent į šį spektaklį po pasaulinių triumfų grįžo Asmik Grigorian, įnešusi vulkaniškos jėgos ir išbandžiusi naujas spalvas Lizos vaidmenyje, kurį jau po poros metų ji atliks Paryžiaus operoje. Kostas Smoriginas tarp repeticijų dar spėjo sudainuoti Tomskį Maskvos Didžiajame teatre, o Kristianas Benediktas atidavė visą save, gludindamas Germano vaidmenį, kurį šiomis dienomis atlieka ne kur kitur, o Niujorko „Metropolitan“ operoje. „Net mūsų primadoną Ireną Milkevičiūtę pavyko įkalbėti Grafienės vaidmeniui! Ji buvo tiesiog pribloškianti - dar niekada jos nematėme tokiame tamsiame, charakteriniame amplua. Ir visa tai - Vilniuje! Nesvarbu, kad aptriušusioje, su kyšančiais iš grindų vinimis, byrančių Kongresų rūmų salėje... Aš pati „sumušiau“ savo asmeninį rekordą ir prieš pat premjerą repetavau 18 valandų be pertraukos! Tad kokybė buvo tokia, jog materiali aplinka išgaravo vos mostelėjus Gintaro Rinkevičiaus batutai...“, - prisimena režisierė.

Ji teigia, jog būtent ši premjera buvo ir yra kiekvieno atskirai ir visų „bohemiečių“ kartu sukurta sėkmė, į kurią buvo sunešta visa kas geriausio sukaupta per trylika gyvavimo metų, kovojant su nepritekliumi, laiko ir finansų stoka. „Visus trylika metų buvome ir esame Lietuvos operos Alternatyva. Šie metai mums buvo sėkmingiausi užsienio pripažinimu, bet iš esmės tai ir yra šio didelio darbo ir dešimtmečio investicijos rezultatas“, - didžiuojasi D. Ibelhauptaitė.

„Pikų dama“ - kūrinys apie žmogaus sumaterialėjimą, grobuoniškumą, savanaudiškumą, žavėjimąsi pinigais ir statusu visuomenėje, vardan to parduodant meilę, sielą ir jausmus... Toks velnio sandorio motyvas tęsia „Fausto“ temą apie žmogaus gyvenimo pasirinkimus ir pasekmes. Į balandžio mėnesio spektaklius grįžta premjerinė solistų sudėtis: garsiausias pasaulio sales 2019 metais su koncertiniu turu apkeliavęs Edgaras Montvidas, Berlyno Operos žiūrovus savo Mefistofeliu pribloškęs Almas Švilpa, dešimtmetį Vokietijoje praleidęs Laimonas Pautienius ir įtaigioji Ieva Prudnikovaitė.

Nors švenčių metu laukiame stebuklų, vis dėlto svarbu prisiminti, jog visi jie gyvenime yra kuriami darbu ir didžiuliu atsidavimu. Būtent tokių pastangų dėka gimsta VCO magija, savyje talpinanti ir blizgų fasadą, ir jo tamsiausią vidų, gražiausius kostiumus ir po jais slypinčius pagundų suviliotus daugiabriaunius personažus, kuriuos meistriškai kuria geriausi Lietuvos ir pasaulio solistai, dizaineriai, dailininkai ir, žinoma, muzikantai. VCO tiki, jog klasikinė kultūra yra erdvė, kurioje su žiūrovu verta bendrauti itin prasmingomis ir naudingomis temomis, verčiant drąsiai mąstyti apie šių dienų aktualijas, nepamirštant, jog visose iš jų slypi kūrybos stebuklo dalis.

Anonsai