Scenos iš „Eglės žalčių karalienės“ - ir Juodkrantėje

2019 08 08 menufaktura.lt
„Eglės žalčių karalienės“ repeticija. Olesios Kasabovos nuotrauka
„Eglės žalčių karalienės“ repeticija. Olesios Kasabovos nuotrauka

aA

Rugpjūčio 18-ąją 14 valandą Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro amfiteatre vyksiančiame edukaciniame spektaklyje, šokio ir muzikos gerbėjai galės susipažinti su naujausiu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymu - Eduardo Balsio „Egle žalčių karaliene“. Tikroji šio pastatymo premjera rugpjūčio 16 ir 17 dienomis vyks Palangos koncertų salėje.

Juodkrantėje žiūrovai išvys trumpąją šokio spektaklio versiją - gražiausius ir svarbiausius žinomo kūrinio fragmentus. Ja siekiama E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“ pristatyti gausiam į Neringą suplaukiančiam poilsiautojų būriui. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tikisi, kad išraiškingas nūdienos šokis bei stilingi kostiumai puikiai atrodys autentiškame Juodkrantės kraštovaizdyje. Liudviko Rėzos centro amfiteatre artistai šoks pagal E. Balsio baleto muzikos įrašą, tuo tarpu premjeriniuose spektakliuose Palangoje įstabią E. Balsio muziką atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.

Šios premjeros statytojai - choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis. Tai - ryškiausias šių metų Tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ akcentas.

M. Rimeikis - jau dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija

Anonsai