Paskutinėmis kovo dienomis ir balandžio pradžioje Juozo Miltinio dramos teatras sostinės publikai pristatys net keturis spektaklius keturiose skirtingose Vilniaus teatrų erdvėse. Simboliškai per tarptautinę teatro dieną didžiąją sceną uždaręs kapitaliniam atnaujinimui, teatras ruošiasi naujam savo gyvavimo etapui – gyvenimui „ant lagaminų“.
Teatro ir visuomenės pabudimas
„Kapitalines“ gastroles Vilniuje pradėsime kovo 29 d. Penktadienį sostinės Menų spaustuvės publikai pristatysime turiniu ir forma sudėtingą spektaklį pagal lietuvių literatūros klasiko Antano Škėmos pjesę „Pabudimas“. Šis Artūro Areimos režisuotas spektaklis, viena vertus, žymi naują Panevėžio teatro gyvavimo etapą, susijusį su pasikeitusia vadovybe ir jos užsibrėžta misija tapti dinamišku, drąsiu, aktualių visuomeninių ir moralinių klausimų nevengiančiu teatru.
Žmogaus prigimtinis dvilypumas, tikrosios savasties bei žmogiškumo, tam tikro vidinio moralinio pagrindo paieškos – tai Antanos Škėmos chrestomatinio teksto „Pabudimas“ (1956) pagrindinės temos, plėtojamos naujajame Artūro Areimos spektaklyje.
Naujojo panevėžiečių „Pabudimo“ kūrėjai įsitikinę, jog to meto ideologinių dogmų paženklintos temos bei leitmotyvai anaiptol neprarado aktualumo ir šiandien -priešingai, būtent šiandieninėje Lietuvoje, kylant visuotiniam nerimui dėl pačių įvairiausių išorinių grėsmių, Lietuvos ir visos Vakarų bei Rytų Europos visuomenėms saugios užuovėjos ieškant kraštutinėse dešiniosiose ideologijose, laisvės, humanistinės moralės poreikį bei pajautą tolerancijai vis labiau marginalizuojant tikroms bei tariamoms baimėms, pagrindinis Antano Škėmos „Pabudimo“ leitmotyvas turėtų nuskambėti taip pat aktualiai kaip ir prieš šešiasdešimt metų.
Teatralas – apie socialinius ir gyvenimo vaidmenis
Kovo 30 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre suvaidinsime spektaklį pagal austrų rašytojo Thomo Bernhardo pjesę „Teatralas“ (1984). Jono Tertelio režisuojamame spektaklyje aktoriaus Bruskono (Albinas Kėleris) šeima atvyksta vaidinti spektaklio į Vokietijos provincijos miestelį Ucbachą ir vietinėje smuklėje ruošiasi vaidinti komediją. Žiūrovas tampa Bruskono pasiruošimo spektakliui liudininku. Sąlygos čia nėra tinkamos „didžiajam menui“. Valstybinio teatro aktorius „didysis Bruskonas“ piktinasi viskuo, terorizuoja ne tik užeigos savininką, bet ir savo šeimos narius.
Jonas Tertelis sukūrė betarpišką teatro potyrį, kur žiūrovas stebi kaip prieš akis paprastoje buityje gimsta spektaklis. „Bruskonas yra „teatro darytojas“: atvykęs į bet kurią paprastą „smuklę“, sukuria savo metakosmosą. Buitinė erdvė tampa jo žaidimų aikštele, kurioje po saviironiška teatro kauke slepiasi ir dažnas žmogus“, – sako režisierius. Spektaklyje žiūrovams primenama, kad pasaulis yra kaip teatras, kuriame mes patys vieni kitiems primetame socialinius vaidmenis, ir klausiama, kuo žmogus virsta šiuos vaidmenis atlikdamas.
Lietuviškas „sci-fi“ apie nacį, tapusį žydu
Balandžio 2 d. apsilankysime Vilniaus „Keistuolių“ teatre. Čia dinamiška kūrybinė komanda su režisieriumi Gildu Aleksa priešakyje suvaidins dviejų dalių monumentinę satyrą „Zygfrydas“ pagal Igno Šeiniaus romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (1934). Šis Igno Šeiniaus romanas laikomas vienu pirmųjų lietuviškosios mokslinės fantastikos (angl. sci-fi) pavyzdžių, kuriame lietuvių literatūros klasikas praėjus vieniems metams po Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią numatė nacionalsocialistų partijos grėsmę.
Režisieriaus Gildo Aleksos „Zygfrydas“ – tai komiškas pasakojimas apie rasių teorijos vadą, kuris po atsijauninimo operacijos prabunda žydu. Šio kūrinio aštrėjantis aktualumas ypač juntamas šiomis dienomis: ir dėl Europoje stiprėjančių nacionalistinių sentimentų, ir dėl panašaus šiuolaikinio žmogaus „gijimo“ nuo rasistinių pažiūrų. Jaunas žmogus seną rasizmą „paveldėja“ ir yra nuolatiniame savęs ir kito atradimo procese.
2018 m. „Zygfrydo“ eskizas laimėjo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą, o jo autorius Gildas Aleksa 2019 m. įvertintas auksinio scenos kryžiaus nominacija bei Kauno teatralams kasmet teikiamu „Fortūnos“ apdovanojimu. „Zygfrydas“ – tai bendras Juozo Miltinio dramos teatro ir Teatro trupės „Teatronas“ darbas.
Jautrus spektaklis šeimai
Nepamiršime ir mažųjų žiūrovų: balandžio 3 d. Vilniaus teatro „Lėlė“ scenoje pristatysime didžiulio pasisekimo sulaukusį spektaklį visai šeimai „Anė iš Žaliastogių“. Jautrus, tačiau žaismės ir komizmo nestokojantis dviejų dalių vaidinimas pastatytas pagal kanadietės rašytojos Lucy Maud Montgomery to paties pavadinimo romaną (1908).
Kaip teigia spektaklio režisierius Antanas Gluskinas, Lietuvos vaikai šiandien apvogti, nes diduma jų žiūrimų filmų – ne aukščiausio lygio produkcija. Namie dažnai tvyro tėvų skyrybų skausmas, mokykloje – paauglių smurto problemos. Vaikus slegia per didelis agresyvios informacijos srautas iš aplinkos – interneto, televizijos. Tai slopina emocijas. Vaikai vis mažiau skaito knygų.
Antano Gluskino režisuota ,,Anė iš Žaliastogių“ – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama apie vaiko vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių. Tai spektaklis šiandien ,,nemadingomis“ temomis. Vaikų prieglaudos augintinės našlaitės Anės, svajoklės mergaitės morkų spalvos plaukais, niekas nenori įvaikinti, ,,nes ji – ne berniukas“. Pagrindinį Anės vaidmenį sukūrė aktorė Inga Jarkova, 2012 m. už šį darbą sulaukusi Auksinio scenos kryžiaus nominacijos.
Juozo Miltinio dramos teatro didžiosios scenos rekonstrukcija užtruks ilgiau nei metus, tačiau teatras, pernai sukūręs ir publikai pristatęs net 12 naujų premjerų, sustoti neketina. Iki vasaros ketiname išleisti dar dvi premjeras, kurias režisuoja jaunos teatro kūrėjos Kotryna Siaurusaitytė ir Uršulė Bartoševičiūtė, rudenį atsakingai ruošimės lenkų dramaturgo Sławomiro Mrożeko pjesės „Policija“ pastatymui ir dviem reikšmingiems ir, tikėtina, nemažo visuomenės rezonanso sulauksiantiems projektams „Mūsiškiai“ ir „Pilėnai“. O kol kas – susitikime Vilniuje!
Juozo Miltinio dramos teatro informacija
